Žinoma, kad šis kelias – ne Lietuvoje. Spektaklis „Geltonų plytų kelias“ buvo paremtas dar 1900 m. pasirodžiusia amerikiečių rašytojo L. Franko Baumo (1856–1919) sukurta pasaka „Ozo šalies burtininkas“. Tad ir kelio, kuris paliko tokį įspūdį L. Frankui Baumui, kad šis jį įtraukė į savo garsiausią kūrinį, ieškoti reikia XIX a. pabaigos JAV.
Tačiau rasti jį – ne taip lengva. L. Frankas Baumas pats niekada nepapasakojo, kas įkvėpė geltonų plytų kelią. Tad ieškoti jo tenka naršant rašytojo biografiją ir jo palikuonių prisiminimus.
1 teorija: Pikskilo miestelis, Niujorko valstija
Pikskilas – nedidelis miestelis Niujorko valstijoje prie Hudsono upės. Dabar jame gyvena apie 20 tūkstančių gyventojų, XIX a. gyveno kelis kartus mažiau. Būtent čia, dar būdamas paaugliu, ~1870 m., dvejus metus praleido L.F.Baumas, studijavęs Pikskilo karo akademijoje.
Seni žemėlapiai rodo, kad per šį miestelį tuo metu tikrai ėjo geltonų plytų kelias. Kelias vingiavo nuo upės į kalvą ir tuomet link akademijos. Neabejotina, kad F.L.Baumas paauglystėje šiuo keliu eiti turėjo daug, daug kartų.
Per 150 metų didžioji šio kelio dalis buvo išasfaltuota arba panaikinta, tačiau nedidelė jo atkarpa 2011 m. vis dar buvo išlikusi kaip stovėjimo aikštelės grindinio dalis miesto centre. Ją matote nuotraukoje žemiau.
Vietos gyventojų mėgstama legenda netgi pasakoja, kad pirmąkart čia atvykęs F.L.Baumas paklausė, kaip patekti į akademiją, ir sulaukė vietinio gyventojo patarimo: „jei nori pasiekti savo tikslą, eik geltonų plytų keliu“. Pasakojama, neva šis patarimas giliai įsiminė paaugliui. Deja, patvirtinti šios legendos dabar jau negali niekas.
Mįslė išspręsta? Nebūtinai. Kai kurie Pikskilo istorijos žinovai teigia, kad vis dėlto kelias buvo nutiestas šiek tiek vėliau, negu čia mokėsi F.L.Baumas. Kiek kitokią versiją pasakoja ir F.L.Baumo palikuonys.
2 teorija: Holando miestelis Mičigano valstijoje
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje L.F.Baumas, kuriam tuo metu jau buvo per 40 metų, vasaras su šeima mėgo leisti šeimos vasarnamyje prie Makatavos ežero netoli Holando miestelio Mičigano valstijoje.
Pagal šią teoriją, atostogaudamas prie Makatavos ežero F.L.Baumas turėjo matyti geltonų plytų takus, kurie tuo metu buvo paplitę šioje teritorijoje.
Viena tokių vasarų, kurią čia praleido F.L.Baumas, buvo 1899 m. Būtent 1900 m. pavasarį Čikagoje, kur tuo metu didžiąją dalį laiko gyveno rašytojas, pasirodė „Ozo šalies burtininkas“. Kai kurie knygos gerbėjai spėja, kad šią knygą F.L.Baumas parašė ar bent pradėjo rašyti savo vasarnamyje.
Tokią versiją palaiko ir bent vienas iš F.L.Baumo palikuonių. Jo proanūkis Rogeris S.Baumas yra sakęs: „Daug žmonių nežino, kad „Ozo šalies burtininkas“ buvo parašytas Čikagoje, o geltonų plytų kelias vardą gavo pagal vingiuotus akmenimis grįstus takus Holande, kur prosenelis leisdavo atostogas su šeima.“
Mįslė išspręsta? Vėlgi, nebūtinai. R.S.Baumas gimė 1938 m., kuomet jo prosenelis jau senokai buvo miręs, tad jo turima informacija yra „iš antrų lūpų“ ir gali būti ne visai tiksli. Be to, autentiškų geltonų plytų kelių šioje vietoje jau nėra likę.
Tačiau Holando turizmo biuras nepraleido galimybės pasinaudoti proga.
2019 m. vasarą parke Holando centre esančiame parke lankytojams prieinamu taps naujas geltonų plytų kelias, iš šonų papuoštas gėlynais ir interaktyviomis „Geltonų plytų kelio“ personažų statulomis.
3 teorija: Itaka, Niujorko valstija
Jaunystėje F.L.Baumas dažnai lankėsi Itakos miestelyje Niujorko valstijoje, kur Kornelio universitete studijavo jo būsimoji žmona. Tuo metu vietiniai keliai buvo išgrįsti geltonomis plytomis.
Be to, 1882 m. būtent Itakoje prasidėjo ką tik pradėtos rodyti F.L.Baumo pjesės „Arano mergelė“ gastrolės po JAV.
Tad šis miestelis F.L.Baumui buvo svarbus dėl įvairių priežasčių. Visgi jokių tiesioginių įrodymų, kad koks nors iš apylinkės geltonų kelių galėjo įkvėpti kelią gerokai vėliau jo sukurtoje pasakoje, nėra. Tačiau Itakos turizmo puslapis nepamiršta pasigirti, kad rašytojas buvo dažnas svečias mieste.
Kiti geltonų plytų keliai
Dar vieną tikrai F.L.Baumo įkvėptą geltonų plytų kelią galima rasti JAV – Šiaurės Karolinoje. Deja, jis apleistas. Čia anksčiau egzistavo teminis „Ozo šalies burtininko“ atrakcionų parkas, kuris dabar nebeveikia ir duris atveria tik kartais. Nuotraukas iš jo matyti galite žemiau.
Tikrų geltonų plytų kelių JAV buvo (bei vis dar yra) ir daugiau – XIX a. pabaigoje tokie keliai nebuvo retenybė. Vienaip ar kitaip, F.L.Baumą galėjo įkvėpti daugiau negu vienas iš jų.
Kadangi pats rašytojas paslapties šydo niekada nepraskleidė, neabejotino ir galutinio atsakymo į klausimą, kur vedė tikrasis geltonų plytų kelias ir kur reikėtų nuvykti, norint juo paėjėti, nėra.
Tačiau svarbu prisiminti, kad geltonų plytų kelias tiek F.L.Baumo kūrinyje, tiek „Keistuolių teatro“ adaptacijoje pirmiausia turėjo simbolinę reikšmę. Jis ilgainiui tapo vienu labiausiai atpažįstamų kelio į tikslą ir sėkmę simbolių.
Tad nors ir nežinome, kur realybėje vedė F.L.Baumą įkvėpęs geltonų plytų kelias, kiekvienas visada galime ieškoti savojo simbolinio geltonų plytų kelio.
