Tačiau į priekį Lietuvos delegaciją stūmė didžiulis noras atstovauti Lietuvai ir įrašyti Lietuvą į olimpinių šalių šeimą.
Kaip ir šiemet, žaidynės vyko Paryžiuje. Apie tai, kaip atrodė lietuvių debiutas olimpinėse žaidynėse, 15min pasakojo istorikas Algis Bitautas. Taip pat straipsnis paremtas 1924 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ ir žurnalo „Sportas“ straipsniais, LTOK informacija.
Norėjo siųsti septynių sporto šakų atstovus, išsiuntė dviejų
1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, šalies sportas daugiausia laikėsi ant pavienių entuziastų pečių. Tarp jų buvo ir lakūnas Steponas Darius.
To meto sporto pradininkams teko daug darbų – jie ir organizavo pirmąsias varžybas, ir vertė įvairių sporto šakų taisykles į lietuvių kalbą, ir apskritai rūpinosi sporto sklaida visuomenėje, įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose spausdindami straipsnius apie sportavimo svarbą.
1922 m. buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, kurią galima laikyti dabartinio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atitikmeniu.
Būtent ši organizacija ėmėsi siekti, kad 1924 m. Lietuva debiutuotų olimpinėse žaidynėse kaip lygiavertė tarp kitų pasaulio šalių.
Paraiškoje dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą.
Tačiau galiausiai Lietuvai atstovavo tik dviejų sporto šakų atstovai. Tai buvo iš 11 asmenų sudaryta futbolo rinktinė ir du dviratininkai – Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas.
„Lietuvoje apie 30 narių delegaciją svajojo, bet viskas atsirėmė į pinigus, finansavimo nebuvo. Tai galiausiai nuspręsta, kad važiuoti turi bent futbolininkai, per futbolą norėta garsinti Lietuvos vardą“, – 15min sakė A.Bitautas.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. gegužės 25 d. Tą dieną Lietuvos futbolo rinktinė 15 val. 30 min. pradėjo atrankos rungtynes su Šveicarija, būsimąja žaidynių vicečempione.
Tačiau dar prieš šias rungtynes futbolininkų laukė ilgas ir sunkus kelias į olimpines žaidynes.
Tik likus labai nedaug laiko iki žaidynių paaiškėjo, kad Lietuvos vyriausybė visgi atsilieps į Lietuvos sporto lygos prašymus ir skirs finansavimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
„Iš esmės buvo taip kad jie prašė ilgą laiką pinigų, ilgą laiką pinigų negavo. Tik paskutinę minutę, likus dviem dienoms iki tos olimpiados, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas skyrė, vieni šaltiniai rašo, kad 12000 litų, kiti – kad 10000 litų važiuoti į olimpines žaidynes“, – 15min pasakojo A.Bitautas.
Galiausiai paaiškėjus, kad pinigų vis dėlto yra, laukė kitas iššūkis – surinkti sudėtį.
„Gavus pinigų, komandą puolė rinkti paskubomis. Pirminis sumanymas buvo, kad ir iš Klaipėdos futbolininkų susirinktų, susidarytų tokia rimta rinktinė. Bet gavosi taip, kad jie stichiškai bandė ieškoti tų žaidėjų, kai kurie net nespėjo iš karo akademijos atsiprašyti, ir galiausiai nors vienuolikė ir susirinko, jie net nebuvo kartu pasitreniravę“, – pasakojo A.Bitautas.
Galiausiai Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingsonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas ir Juozas Žebrauskas.
Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda į žaidynes 40 valandų keliavo traukiniu. Didžiausi iššūkiai laukė Belgijos, kurią kirto traukinys, pasienyje. Sportininkai neturėjo Belgijos tranzitinės vizos.
