Pasak D.Valiuko, ypač šilti buvo 2019-2020 m. žiema ir 2020 m. ruduo – abu šie metų laikai buvo šilčiausi per reguliarų meteorologinių orų stebėjimų laikotarpį, o tokių metų, kad temperatūra per žiemą Lietuvoje nė karto nenukristų žemiau -15 laipsnių, mokslininkas teigė neprisimenantis.
Nors, sakė D.Valiukas, tikėtis, kad pernykštė anomalija taps tendencija ir sniegas žiemą taps itin retu reiškiniu, neverta, teks susitaikyti su tuo, kad sniego žiemomis bus mažiau, o sniego danga laikysis trumpiau.
Su D.Valiuku 15min kalbėjosi apie 2020-uosius metus iš klimato perspektyvos: kuo išskirtiniai buvo šių metų orai ir ko galima tikėtis ateityje.
– Vasarą žiniasklaidoje buvo pasirodę straipsnių, kad 2020 m. gali tapti šilčiausiais metais Lietuvos istorijoje per visą stebėjimų laikotarpį. Nors metai dar nesibaigė (Pokalbis vyko gruodžio 29 d., – red. past.), gal jau galite preliminariai pasakyti, ar taip ir bus?
– Nors visiškai tvirtai atsakyti į šį klausimą dar anksti, taip, panašu, kad jie taps šilčiausiais metais istorijoje.
Visiškai tiksliai pasakyti bus galima sausio pradžioje, kai turėsime visų metų skaičius, tačiau jau aišku, kad šie metai buvo arba šilčiausi, arba vieni šilčiausių. Bet, ko gero, kad bus šilčiausi.
Prieš tai šilčiausi metai istorijoje per visą meteoloroginių stebėjimų laikotarpį buvo pernykščiai 2019 m.
Tąmet vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos, arba 1,9 laipsnio daugiau negu vidutinė daugiametė 1981-2010 m. oro temperatūra.
Taigi, jau praėję metai daugiametį vidurkį smarkokai viršijo. O šiemet, panašu, bus dar šiek tiek šilčiau negu pernai. Bet, kaip minėjau, tai dar nėra oficialus patvirtinimas.
– Kokiomis įdomiomis tendencijomis, išskirtiniais ekstremumais pasižymėjo šių metų orai?
– Galima išskirti dvi įdomiausias tendencijas. Pirmoji itin ryški tendencija – labai šilta praėjusi žiema. Žiema buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Sniego žiemą irgi beveik nebuvo, pasitaikė tik labai nedaug.
Žiema buvo šilta, besniegė, nebuvo dienų su labai žema temperatūra. Įprastai Lietuvoje kiekvieną žiemą pasitaiko bent keletas parų, kai žemiausia registruojama temperatūra yra mažesnė negu -20 laipsnių.
Per pastaruosius 5 ar 6 metus iki tol nebuvo nė vienos žiemos, kad temperatūra kažkurioje Lietuvos vietovėje nenukristų žemiau -20 laipsnių.
O šiemet tokių žemų temperatūrų nebuvo – žemiausia šiemet registruota temperatūra buvo -11,9 laipsnio Varėnoje. Ir ta temperatūra registruota net ne žiemą, o kovo 24 d., taigi jau pavasarį.
Čia gal bus įdomu priminti, kad apskritai Lietuvoje fiksuotas žemos temperatūros rekordas yra -42,9 laipsnio 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Tad tas šalčio nebuvimo kontrastas yra netgi labai didelis.
Kalbant apie šilumą, tokių didelių kontrastų nebuvo. Aukščiausia šiemet Lietuvoje fiksuota temperatūra buvo 32,3 laipsnio Klaipėdoje birželio 18 d. O apskritai temperatūros rekordas Lietuvoje, fiksuotas 1994 m. liepą, yra 37,5 laipsnio.
Tad prie rekordo nebuvo priartėta. Nors vasarą Lietuvoje registruota didelių kaitrų, kai temperatūra tris dienas iš eilės viršydavo 30 laipsnių ribą, 35 laipsnių riba šiemet Lietuvoje nebuvo pasiekta.
Antra įdomi tendencija buvo itin šiltas praėjęs ruduo. Visą rudenį buvo labai mažai minusinių temperatūrų, mažai naktų, kuomet temperatūra krito žemiau 0 laipsnių. Nors temperatūra svyravo, beveik visą laiką laikėsi aukščiau 0 laipsnių.
Tai lėmė, kad rudenį augalų vegetacijos pabaiga buvo itin vėlyva, nusikėlė į lapkričio vidurį-pabaigą. Tikriausiai prisimenate, kad ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose lapkričio viduryje buvo gausu nuotraukų su žydinčiais augalais, grybais ar avietėmis.