„Natūralu, kad savo išmaniuosius telefonus saugome nuo dužimo, skilimo ar vandens – šie pavojai visiems gerai pažįstami ir žinomi. Vis dėlto, yra ir daugybė kitų veiksnių, kurie mums nežinant gali tapti telefono gedimo priežastimi.
Pažeisti savo išmanųjį galima ne tik neapsaugant jo išoriškai, nepritaikant temperatūros pokyčiams, bet ir nesisaugant apgaulingų programėlių, kurios, nežinant galimų grėsmių, savo pavojingumu gali prilygti telefoniniams sukčiams“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir išvardija patarimus, kaip kasdien apsaugoti savo išmaniuosius prietaisus.
Kenkia ir karštis, ir šaltis
Į Lietuvą atėjus vasariškai šilumai, K.Špiliauskas pataria apsaugos nuo karščio priemonėmis pasirūpinti ne tik patiems, bet ir labiau saugoti savo išmaniuosius telefonus.
Specialistas pastebi, kad sušilus orams padaugėja klientų, besikreipiančių dėl kaistančių ar gendančių telefonų, todėl svarbu žinoti, ko nedaryti.
„Geriausia telefoną laikyti kuprinėje ar rankinėje, kur vėsiau. Apskritai reikėtų vengti laikyti išmanųjį telefoną saulės kaitroje – rinkitės pavėsį, o jei telefoną paliekate automobilyje, nelaikykite jo salone, kuris įkaista labiausiai, geriau palikite bagažinėje.
Svarbu įvertinti ir tai, kaip įkraunate savo įrenginį. Būtinai įsitikinkite, kad kraunamas išmanusis telefonas nebus paliktas saulėkaitoje, nes besikraudamas jis ir taip įkaista, o papildoma šiluma gali pakenkti baterijai“, – tikina K. Špiliauskas.
Norint apsaugoti įrenginį nuo perkaitimo, jei neketinate naudotis internetu ar skambinti bei rašyti, karštą dieną galima įjungti „skrydžio režimą“. Taip telefonas bus mažiau apkraunamas arba greičiau atvės.
Atvėsinti įkaitusį telefoną padės, jei trumpam išimsite jį iš dėkliuko, nes taip jis taps laidesnis orui ir geriau vėsinsis. Be to, stebėti telefono temperatūrą galima ir specialiomis išmaniosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Cooling Master“.
Karštą vasaros dieną pakenkti savo telefonui galime net to neįtardami. Kaip teigia „Bitės Profas“, kai karštomis dienomis įsidedame telefoną į kelnių kišenę, išorės karštis susijungia su kūno skleidžiamu karščiu, o pati kišenė yra siaura ir orui nepraleidi vieta, tad karščio efektas žymiai pastiprinamas.
Todėl ypač vasaromis reikėtų prisiminti, kad viena blogiausių vietų mūsų telefonui yra ta, kuri įprastai būtų viena dažniausių – kelnių kišenės.
K. Špiliauskas pabrėžia, kad labai svarbu atsispirti pagundai perkaitusį telefoną trumpam įdėti į šaldytuvą – išmanieji telefonai labai bijo staigaus temperatūrų pokyčio. Taip pat iškyla grėsmė, kad laikant šaldytuve į telefoną pateks drėgmė ir jį apgadins.
„Šaltis telefonui kenkia lygiai taip pat kaip ir per didelė šiluma. Dėl temperatūrų skirtumo telefonai gali pradėti veikti lėčiau, greičiau išsikrauti ar, esant ekstremalioms situacijoms, visiškai sugesti“, – sako „Bitės Profas“.
Anot jo, šaltyje kai kuriais atvejais su telefonais reikėtų elgtis atvirkščiai – geriau laikyti arčiau kūno esančioje kišenėje, apsaugoti dėkliuku.
Tiesa, vyraujant šaltiems orams taip pat pravartu nepalikti telefono ilgesnį laiką nešildomose patalpose.
Plačiau paskaityti apie karščio poveikį išmaniesiems telefonams galite šiame „Bitės Profų“ straipsnyje.
Pakenkti gali ir „nekalti“ daiktai
K.Špiliauskas sako, kad išmaniesiems telefonams gali pakenkti ir neatsargus jų nešiojimas. Dedant išmanųjį į kuprinę ar rankinę, reikėtų visuomet įvertinti, ar joje taip pat nėra daiktų, galinčių apgadinti telefoną.
Ypač tai aktualu mokyklinio amžiaus vaikams, kurių kuprinėse galima rasti ir užrašų knygučių su spirale, ir vandens gertuvių, o atostogų metu – smėlio.
„Užrašų knygeles dažnai su savimi kartu nešiojasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, kurie į jas rašosi svarbias pastabas. Neretai tokios knygelės būna susegtos spirale, kurios abu galai aštrūs. Bet kokie smailūs daiktai gali smarkiai subraižyti telefono ekraną. Tad geriau savo išmanųjį laikyti atskirai – mažesnėje kišenėlėje.
Tiesa, tokiu atveju reikėtų įsitikinti, kad šioje kišenėlėje nelaikote raktų. Nustebsite, kaip dažnai, atrodytų, net ir neaštriausi raktų antgaliai gali palikti įbrėžimų“, – pataria K.Špiliauskas.
Laikant telefoną kuprinėje taip pat nederėtų jo poruoti su vandens gertuve. Turbūt visiems yra pasitaikę atvejų, kai net sandariai užsukta gertuvė netikėtai praleidžia šiek tiek vandens.
Iš jos prasiskverbęs vanduo gali apgadinti telefoną, o ypač tuomet, jei išmanusis yra senesnio modelio. Šiandien vis daugiau naujų telefonų turi atsparumo vandeniui sertifikatus.
Kaip vieną didžiausių išmaniųjų telefonų priešų K.Špiliauskas įvardija smėlį.
„Prasidėjus paplūdimio sezonui, kaip įprasta, nemaža dalis mūsų atostogas leidžia prie jūros ar ežero. Čia atsiranda didelė tikimybė kartu su įdegiu į namus kuprinėje parsinešti ir smėlio. Vykstant nuolatinei jo trinčiai su telefonu, išmaniojo nugarėlė ir ekranas gali susibraižyti.
Be to, smėlis labai neparankus įvairioms jungtims. Jam patekus į šias vietas ar mikrofoną, jį gana sunku iškrapštyti ir gali telefoną gali prireikti pateikti meistrams valymui“, – perspėja ekspertas.
Kodėl telefonui kenksmingos apgaulingos programėlės?
Nors išmaniosios programėlės lengvina kasdienybę ir padeda smagiai praleisti laiką, mums nė neįtariant jos gali ir kenkti.
Pasak K.Špiliausko, jau kurį laiką vis labiau populiarėja kibernetinės atakos pasitelkiant išmaniąsias programėles – neteisėtai naudojama nieko neįtariančių vartotojų informacija, įrenginiai apkrečiami virusais ar kitaip kenkiama vartotojams.
Norint nuo tokio pavojaus apsisaugoti, reikėtų žinoti keletą taisyklių, kaip tokias programėles atpažinti.
„Apgaulingos programėlės veikia panašiai kaip sukčių siunčiami elektroniniai laiškai – vartotojas masinamas paspausti ant jam neva naudingos nuorodos, kuri iš tikrųjų yra pavojinga. Skiriasi tai, kad laiškai retai atrodo įtikinami ir tik maža dalis vartotojų tampa sukčių aukomis. Tuo metu apgaulingos programėlės sukurtos taip, kad nesukeltų įtarimo – atlieka realią funkciją, primena kitas patikimas programėles“, – įspėja specialistas.
Jis sako, kad tokias programėles galima atpažinti iš kelių savybių. Pirma, dažniausiai įsidiegiant programėles į jas nuveda neaiškūs atsisiuntimo internetiniai puslapiai ar nuorodos nepažįstamų adresatų laiškuose.
Todėl K.Špiliauskas pataria programėles siųstis tik iš patikimų oficialių parduotuvių – „Google Play“ ar „App Store“. Tiesa, ir šiomis nereiktų pasitikėti aklai – tiek „Apple“, tiek „Google“ reguliariai peržiūri savo parduotuvių programėles ir kenksmingas ištrina, tačiau ir jose gali pasitaikyti viena kita programėlė, kuri vagia duomenis.
Todėl prieš siunčiantis, net iš oficialių parduotuvių, pravartu pirmiau peržvelgti programėlės įvertinimą, atsiliepimus, kūrėjų patikimumą.
„Apgaulingos programėlės dažnai veikia fone. Tai reiškia, kad neturite jos įjungti, kad ji atliktų savo neteisėtą funkciją. Todėl paprastas jos išjungimas ir nenaudojimas nuo duomenų vagystės jūsų neapsaugos. Programėlę reikės ištrinti – geriausia tai padaryti naudojant saugųjį telefono režimą, kuriam veikiant galite kokybiškai pašalinti apgaulingas programėles“, – tikina K.Špiliauskas.
Sužinoti daugiau apie apgaulingas programėles ir kaip nuo jų apsisaugoti galite šiame „Bitės Profų“ straipsnyje.
Jei apie telefonus, jų istoriją ar kitus išmaniuosius įrenginius norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“.
Nepriklausomai nuo jūsų naudojamo tinklo, jie bet kada patars, atsakys į rūpimus klausimus ir padės išmaniosiomis technologijomis naudotis lengviau. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje.
