Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2020 m.
Daug baltarusių būtent šią vėliavą laiko tikrąja Baltarusijos vėliava. Kaip susiklostė tokia situacija? Kodėl Baltarusija turi dvi vėliavas? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, reikia grįžti šimtmečiu atgal. O atsakymas į juos susijęs ir su tuo, kodėl Baltarusijos opozicija ir išeivija Nepriklausomybės dieną švenčia būtent kovo 25 d.
Nepriklausomybės kovų vėliava
Baltai raudoną Baltarusijos vėliavos dizainą 1917 m. sukūrė baltarusis architektas Klaudijus Duž-Duševskis. Oficialiai kaip Baltarusijos tautinio judėjimo simbolis ji pradėta naudoti 1918 m.
Tada baltarusių tautinio judėjimo nariai, kaip ir daugelio kitų Rytų Europos tautų tautiniai judėjimai, siekė sukurti baltarusių valstybę.
1918 m. kovo 25 d. Baltarusijos visuotinis kongresas, kurį sudarė deputatai iš įvairių Baltarusijos regionų, Minske paskelbė apie nepriklausomos ir demokratinės Baltarusijos Liaudies Respublikos įkūrimą tuo metu imperinės Vokietijos valdomoje teritorijoje. Kongresas būtent šią vėliavą pasirinko naujai valstybei simbolizuoti. Dabar šią dieną daug baltarusių, oponuojančių Lukašenkos režimui, mini kaip Baltarusijos Nepriklausomybės dieną.
Tokias spalvas K.Duž-Duševskis rinkosi neatsitiktinai. Dar prieš jam sukuriant vėliavos dizainą, XX a. pradžioje imperinės Rusijos kariuomenėje tarnavę baltarusiai pradėjo dėvėti baltos-raudonos-baltos spalvų raiščius, kad atpažintų vieni kitus.
Kodėl būtent tokios spalvos? Dabar jau niekas tiksliai nežino. Pagal vieną legendą, spalvos simbolizuoja kraują ant sužeisto baltarusių kario baltos spalvos drabužio, kuris neva kadaise buvo panaudotas kaip vėliava suvienyti baltarusius kovoje.
Greičiausiai tai tik graži legenda. Realesnė teorija sako, kad tokios spalvos pasirinktos, nes jas Oršos mūšyje 1514 m. naudojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, kurioje kovėsi ir baltarusiai. Šis mūšis, vykęs dabartinės Baltarusijos teritorijoje, baltarusiams yra vienas svarbiausių nacionalinės istorijos įvykių.
Kita teorija sieja tokias spalvas su tautiniais baltarusių drabužiais, o dar viena teorija teigia, kad baltos spalvos vėliavoje daugiausia, nes ir valstybės bei tautos pavadinime yra žodžio dalis „balta“.
Kaip ten bebūtų, vis dėlto Baltarusijos Liaudies Respublikai, skirtingai negu panašiu metu besikūrusiai Lietuvai, įtvirtinti valstybingumo nepavyko.
1918 m. gruodį vokiečiams pasitraukus iš teritorijos, kur baltarusiai norėjo kurti savo valstybę, į teritoriją netrukus įžengė Raudonoji armija. Baltarusių vyriausybė turėjo trauktis į Gardiną.
Į šias žemes pretendavo ir lenkai. 1919-1920 m. dėl Baltarusijos teritorijos vyko mūšiai tarp Lenkijos kariuomenės ir Raudonosios armijos, abi kurios norėjo užvaldyti šią teritoriją.
Galiausiai vakarinė teritorijos, į kurią pretendavo Baltarusijos Liaudies Respublika, dalis atiteko Lenkijai, o rytinė – SSRS. Baltarusiai ėmė gyventi dviejose skirtingose valstybėse. Baltarusijos Liaudies Respublikos vyriausybė pasitraukė į tremtį, taip ir nesugebėjusi užtikrinti savo valdžios bent dalyje norėtos teritorijos.
Tarp SSRS ir Lenkijos
SSRS atitekusioje Baltarusijos dalyje 1920 m. buvo suformuota Baltarusijos sovietų socialistinė respublika (Baltarusijos SSR). Ji tapo viena iš SSRS respublikų.
Šios valstybės vėliava buvo tiesiog raudona, su geltonomis raidėmis, žymėjusiomis respublikos pavadinimo santrumpą. 1937 m. šį dizainą papildė kūjis ir pjautuvas. 1937-1951 m. laikotarpio Baltarusijos SSR vėliavą matote žemiau, ji iš esmės nesiskyrė nuo kitų tuomečių sovietinių respublikų vėliavų.
Tuo metu baltą-raudoną-baltą vėliavą naudojo Baltarusijos liaudies respublikos vyriausybė, toliau veikusi tremtyje. Be to, šį simbolį naudojo ir baltarusiai Lenkijoje: tiek baltarusių gyvenamoje Lenkijos dalyje veikusios baltarusių politinės partijos, tiek įvairūs visuomeniniai judėjimai.
Baltarusiai tam tikrą kultūrinę autonomiją Lenkijoje turėjo, bet visgi jų teisės, kaip ir kitų Lenkijos tautinių mažumų, buvo varžomos. O ilgainiui jie susidūrė su vis stiprėjančiu nacionalizmu.
Veikiami sovietinės propagandos, dalis Lenkijos baltarusių pavydžiai žvalgėsi į kitą sienos su SSRS pusę, kur Baltarusija bent jau formaliai egzistavo kaip atskiras teritorinis vienetas.
Taip pat baltą-raudoną-baltą vėliavą kaip simbolį naudojo ir Baltarusijos bataliono tarpukario Lietuvos kariuomenėje kariai.
1939 m. Lenkiją okupavus SSRS, balta-raudona-balta vėliava buvo uždrausta. Kai kurios Lenkijos teritorijos, apgyvendintos baltarusių, buvo prijungtos prie Baltarusijos SSR, sovietinė propaganda tai pateikė kaip „Baltarusijos suvienijimą“.
Iš pradžių nemažai baltarusių tokia situacija džiaugėsi, bet greitai, iš arti patyrę sovietinio režimo siaubus, savo požiūrį pakeitė.
1941 m. Baltarusiją okupavus nacistinei Vokietijai, šios valstybės okupacinė administracija vėl leido baltarusiams viešai demonstruoti baltą-raudoną-baltą vėliavą.
Tokių spalvų raiščius ryšėjo baltarusių savanoriai Vokietijos kariuomenėje ir SS, taip pat tokią vėliavą kaip simbolį naudojo Baltarusijos centrinė Rada, trumpai 1943-1944 m. egzistavusi provokiška Baltarusijos vyriausybė. Tačiau Baltarusiją vėl užėmus sovietams vėl buvo pradėta naudoti Baltarusijos SSRS vėliava.
Raudonai-žalios vėliavos atsiradimas
Visgi raudonai Baltarusijos vėliavai su kūju ir priekalu nebuvo lemta egzistuoti ilgai. 1945 m. steigiant Jungtinių Tautų Organizaciją, iš pradžių jos narėmis atskirai nuo SSRS tapo ir dvi SSRS priklausiusios respublikos – Ukrainos SSR ir Baltarusijos SSR.
Maskva norėjo pademonstruoti, kad šios respublikos vykdo nepriklausomą politiką ir nėra tik SSRS marionetės. Todėl nutarta, kad joms reikalingos naujos vėliavos.
1951 m. oficialia Baltarusijos SSR vėliava tapo raudonai-žalia vėliava su tautinių Baltarusijos kostiumų raštus imituojančia vertikalia juostele kairėje bei su kūju ir pjautuvu.
Anot tuometinės interpretacijos, raudona spalva simbolizavo komunistinę revoliuciją, žalia – Baltarusijos miškus. Ši vėliava oficialiu Baltarusijos SSR simboliu buvo iki 1991 m.
Tuo metu baltą-raudoną-baltą vėliavą daugiausiai naudojo baltarusių diaspora užsienyje, taip pat nedidelės antisovietinio pasipriešinimo grupės pačioje Baltarusijoje.
XX a. devintajame dešimtmetyje, stiprėjant baltarusių nacionaliniam judėjimui, ši vėliava vėl tapo tautinio atgimimo ir demokratinių permainų siekiančių judėjimų Baltarusijoje simboliu.
Baltarusijos vėliava po SSRS žlugimo
1991 m. sugriuvus SSRS ir Baltarusijai tapus nepriklausoma valstybe, Baltarusijos parlamentas Baltarusijos liaudies fronto siūlymu paskelbė, kad baltai-raudonai-balta vėliava tampa oficialia naujai nepriklausomos valstybės vėliava.
Tačiau tokia situacija išliko neilgai. 1994 m. Baltarusijos prezidentu buvo išrinktas A.Lukašenka, rinkimuose, be kitko, žaidęs ir sovietinės nostalgijos korta.
Jau 1995 m. jis paskelbė referendumą, kuriame, be kitų klausimų, buvo klausiama, ar baltarusiai norėtų, kad valstybės simboliu vėl taptų sovietinės Baltarusijos vėliava, tik nežymiai modifikuota – be kūjo ir pjautuvo ir šiek tiek pakeistu tautinės juostelės dizainu.
Referendume dalyvavo 64 proc. baltarusių, o 75 proc. referendume balsavusių baltarusių balsavo „už“ ir Baltarusijos vėliava vėl pasikeitė. Baltarusijoje, kurios ekonomika buvo skaudžiai paveikta SSRS griūties, sovietinė nostalgija tuomet buvo ypač gaji.
Opozicija teigė, kad pats balsavimas dėl tokio klausimo buvo antikonstitucinis, o skaičiuojant balsus buvo gausu pažeidimų. Tačiau jų nuomonė nelabai kam rūpėjo – nežymiai modifikuota Baltarusijos SSR vėliava vėl tapo oficialia valstybės vėliava.
Oficialiai vėliavos spalvoms kokia nors reikšmė nebuvo priskirta, tačiau A.Lukašenka sakė, kad raudona spalva simbolizuoja baltarusių protėvių pralietą kraują ir laisvę, o žalia spalva simbolizuoja gyvybę.
Bėgant laikui, savas vėliavas, sukurtas raudonai žalios vėliavos pagrindu, naudoti pradėjo ir įvairios Baltarusijos valdžios institucijos.
Istorinė vėliava kaip opozicijos simbolis
A.Lukašenkai įsitvirtinus valdžioje, opozicija ėmė naudoti baltai-raudonai-baltą vėliavą per protestus ir pamažu ji tapo pasipriešinimo A.Lukašenkos režimui simboliu, naudojama pirmiausia opozicijos aktyvistų.
Dabar baltai-raudonai-baltos vėliavos naudojimas Baltarusijoje yra ribojamas. Ji nėra uždrausta, tačiau valdžios yra traktuojama kaip „neregistruotas simbolis“. Tai reiškia, kad šią vėliavą galima demonstruoti tik tuose renginiuose, kuriems leidimą davė valdžia, o paliekant renginių vietas vėliavą vėl reikia paslėpti.
Na, o kitur vėliavos naudojamas apskritai draudžiamas. Pavyzdžiui, futbolo fanai, mojuojantys šia vėliava, yra išvedami iš stadionų, jiems gresia areštas ir bauda. O 2010 m. opozicijos aktyvistas Siarhijus Kavalenka buvo areštuotas ir nuteistas už tai, kad pakabino šią vėliavą ant Kalėdų eglutės Vitebske.
Žaliai raudonos vėliavos naudojimo šalininkai daugiausia yra A.Lukašenkos šalininkai, taip pat žmonės, kurie nostalgiškai žiūri į praeitį SSRS ir baltarusišką tapatybę kildina iš Baltarusijos SSR.
Valdžios dažnai pasitelkiamas argumentas kovoje su baltai-raudonai-balta vėliava yra jos sąsajos su nacių režimu.
Išties, kaip jau minėta, II-ojo pasaulinio karo metais kai kurie baltarusių nacionalistai, tarnavę Vokietijos kariuomenėje ar okupacinėse institucijose, kaip simbolį naudojo šią vėliavą.
Kita vertus, nacistinė Vokietija daugelyje užkariautų teritorijų (Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir t. t.) laikėsi taktikos leisti naudoti tų teritorijų simbolius ir taip padėti įtvirtinti nacistinį režimą. Baltarusija čia nebuvo išimtis.
1918-1919 m. bandymo sukurti nepriklausomą Baltarusijos valstybę dabartinis režimas taip pat nevertina. Oficialus požiūris yra toks, kad tai tebuvo vokiečių bandymas sukurti marionetinę valstybę, neturintis nieko bendra su baltarusių tauta.
1918 m. kovo 25 d., kuomet buvo paskelbta demokratinės Baltarusijos Liaudies Respublikos nepriklausomybė, dabar Baltarusijoje oficialiai niekaip nėra minima, užtat opozicija būtent šią dieną dažnai organizuoja renginius. Ši diena minima ir Lietuvoje.
Nuo 2020 m. Baltarusijos protestų pradžios balta-raudona-balta vėliavos vėl plazda dažnai. Ar pavyks baltarusiams pasiekti režimo pasikeitimo, kurio jie nori, ir ar oficiali Baltarusijos vėliava vėl keisis, parodys ateitis.
