Mes visi žinome, ką reiškia širdies simbolis. Tačiau kaip jis atsirado ir kodėl atrodo būtent taip, kaip atrodo? Juk tikra žmogaus širdis nėra labai panaši į šį simbolį.
Kaip ir su daugeliu populiarių simbolių, ❤ simbolio istorijos šaknis rasti nėra taip ir lengva. Bet pasirodo, kad jo kilmė gali būti susijusi su... kontracepcija.
Stebuklingas romėnų vaistas
Vieno atsakymo, kaip gimė aukščiau matomas simbolis, nėra. Viena populiariausių teorijų teigia, kad širdies simbolio kilmė yra susijusi su senoviniu augalu, romėnų vadintu silfijumi (silphium). Šis, kaip manoma, salierinių šeimos augalas augo Šiaurės Afrikoje, netoli Graikijai priklausiusios Kirenės kolonijos.
Graikai ir romėnai naudojo jį kaip prieskonį, kaip vaistą, bet svarbiausia – kaip kontraceptinę priemonę. Teigta, kad silfijaus nuoviras saugo nuo nėštumo.
Daug senovės rašytojų ir poetų savo raštuose aukštino šį augalą ir jo unikalias kontraceptines savybes. Jį romėnai ir graikai naudojo taip dažnai, kad ilgainiui jis išnyko. Yra žinoma, kad išnykęs jis buvo jau I a. po Kr.
Dėl to dabartiniai biologai iki šiol iki galo nesutaria, koks augalas buvo silfijus, kaip jis veikė ir kokie dabartiniai augalai yra jam labiausiai giminingi.
Silfijaus sėklų atvaizdų yra išlikę ant romėnų monetų. Kai kuriuose atvaizduose silfijaus sėklos primena dabar mums puikiai pažįstamą širdies simbolį.
Todėl kai kurie mokslininkai mano, kad ❤ simbolis kilo būtent iš silfijaus, o su širdimi kaip žmogaus organu jis pradėtas sieti tik gerokai vėliau, augalui išnykus.
Aristotelio pėdomis
Kita, šiek tiek mažiau romantiška teorija teigia, kad už širdies simbolio atsiradimą „dėkingi“ turime būti romėnų gydytojui Galenui, vienam iš medicinos pradininkų, ir graikų mąstytojui Aristoteliui. Jie žmogaus širdį aprašė kaip turinčią dvi dalis, su įduba viduryje tarp jų.
Nors, kaip jau minėta, žmogaus širdis taip neatrodo, dabartinis širdies simbolis galėjo atsirasti būtent iš tokio neteisingo įsivaizdavimo, kai viduramžių menininkai mėgino nupiešti širdį, remdamiesi senaisiais medicininiais Galeno ir Aristotelio tekstais.
Pavyzdžiui, XIV a. italų fizikas Guido da Vigevano nupiešė anatominių piešinių seriją. Joje matyti širdis, panaši į tokią, kokią aprašė Aristotelis.
Dar dvi teorijos širdies simbolio kilmę irgi sieja su augalu, bet ne su silfijumi, o su gebene arba su vandens lelija.
Taip pat esama tikinčių, kad ❤ simbolį įkvėpė žmogaus sėdmenys arba krūtys, kurių forma yra panaši.
Širdis kaip kankorėžis
Kadangi žmogaus širdis buvo tradiciškai siejama su jausmais ir emocijomis, ir širdies simbolis pamažu tapo romantikos ir įsimylėjimo simboliu.
Ankstyviausias išlikęs istorinis šaltinis, kuriame širdis galimai simbolizuoja meilę, yra iš XIII a. vidurio. Tai iliustracija prancūziškame meilės romane „Kriaušės romanas“. Joje matosi mylimasis, kuris įteikia savo širdį damai.
Ši širdis primena pušies kankorėžį, ir ją jaunuolis laiko atvirkščiai, nei esame įpratę matyti dabar. Dalis tyrėjų netgi mano, kad galbūt šioje iliustracijoje jaunuolis merginai įteikia visiškai ne širdį.
1305 m. italų menininkas Giotto nutapė moterį, simbolizuojančią dosnumo dorybę, kuri įteikia savo širdį Kristui. Šioje iliustracijoje širdis irgi vaizduojama kūgio formos ir atvirkščia.
Tačiau jau nuo XV a. širdies simbolis pradėtas vaizduoti toks, kokį jį esame įpratę matyti šiandien – nukreiptu į apačią „smaigaliu“, su įduba viduryje.
Kaip jau įsitvirtinęs meilės simbolis, XIX a. ❤ simbolis daug kur buvo pradėtas vaizduoti ant Valentino dienos atviručių, saldainių dėžučių ir kitų objektų.
Tuomet simbolis tapo populiariosios kultūros dalimi, atpažįstama visame pasaulyje.
Parengta pagal „Vintage News“ ir History.com.
