Raudona spalva pavojų reiškė iškart
Žalia ir raudona spalvos eismo reguliavimui pirmąkart buvo pasitelktos dar iki keliuose atsirandant automobiliams. Šias spalvas išpopuliarino traukiniai.
Traukinių eismas pirmiausia populiarus tapo Jungtinėje Karalystėje. Iš pradžių standartizuotos signalų sistemos nebuvo – traukinių reguliuotojai naudojo ne tik raudonos ar žalios, bet ir mėlynos, juodos ar baltos spalvos vėliavas, lempas ir semaforus.
Visgi netrukus paaiškėjo, kad aiškios sistemos neturėjimas kelia daug painiavos ir smarkiai padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę. 1841 m., nutikus keliems tokiems atsitikimams, svarbiausi Jungtinės Karalystės geležinkelių operatoriai susitiko aptarti saugumo klausimų.
Būtent šio susitikimo metu buvo priimta pirmoji konkreti spalvų schema – raudona, balta ir žalia. Ją pasiūlė „Liverpool and Manchester Railway“ bendrovės atstovas Henry Boothas.
Raudona reiškė, kad yra pavojus ir traukinys turi sustoti, balta – kad važiuoti saugu, žalia – kad važiuoti galima, bet atsargiai. Kitaip tariant, tuometinė balta spalva atitiko dabartinę žalią, o tuometinė žalia – dabartinę geltoną.
Visgi netrukus paaiškėjo, kad ir tokia sistema nėra tobula. Naktimis balta spalva šviečiančias lempas buvo įmanoma tiesiog supainioti su virš horizonto ryškiai šviečiančiomis žvaigždėmis.
Po dar kelių nelaimingų atsitikimų sistema vėl buvo pakeista: liko dvi spalvos, o vietoje baltos spalvos saugų kelią ir leidimą važiuoti ėmė simbolizuoti žalia. Ilgą laiką traukinių reguliuotojai dažniausiai naudojo tik raudoną ir žalią spalvas.
Svarbu ir simbolinė reikšmė
Kodėl buvo pasirinktos būtent žalia ir raudona spalvos? Tai, kad raudona spalva nuo pat pradžių buvo pasirinkta kaip simbolizuojanti grėsmę ir raginanti sustoti, yra visiškai logiška ir lengvai paaiškinama. Raudona spalva daugelyje kultūrų tradiciškai siejama su pavojumi.
Be to, raudonos šviesos bangos ilgis yra pats didžiausias – tai reiškia, kad šią spalvą matyti galima iš didesnio atstumo negu kitas spalvas, ji labiau atkreipia dėmesį.
Galų gale, raudonos spalvos naudojimas eismo reguliavime turėjo šiokį tokį precedentą: tuomet laivyboje laivų gabenamas pavojingas krovinys buvo žymimas būtent raudonos spalvos vėliavomis.
Kodėl buvo pasiūlyta žalia spalva – mažiau aišku. Simbolikoje žalia spalva dažnai buvo laikoma ramybės spalva. Atrodytų, su raginimu važiuoti tokia spalva neturėtų sietis.
Tačiau tikėtina, kad pirmieji traukinių reguliuotojai žalią spalvą pasirinko ir ji vėliau įsitvirtino būtent dėl jos kontrasto raudonai spalvai – šias spalvas supainioti yra sunku.
Nuo traukinių prie automobilių
Atsiradus automobiliams, kurį laiką naudoti semaforai, bet XX a. pradžioje paplito ir šviesoforai. Iš pradžių, kaip ir traukinių atveju, kiekvienas šviesoforas buvo valdomas rankiniu būdu – jam priskirtas reguliuotojas keisdavo spalvas tarp raudonos, draudžiančios važiuoti, ir žalios, leidžiančios važiuoti.
Tokios spalvos buvo pasirinktos būtent dėl to, kad jas jau buvo išpopuliarinę traukiniai.
Pirmieji šviesoforai buvo dujiniai ir kartais sprogdavo. Pirmasis elektrinis šviesoforas atsirado 1914 m., tačiau jis pat dar buvo valdomas rankiniu būdu.
1920 m. Detroite atsirado pirmasis trijų dabar įprastų spalvų – raudonos, geltonos ir žalios – šviesoforas.
Kodėl „važiuoti atsargiai“ simbolizuoti pasirinkta buvo būtent geltona spalva? Po raudonos spalvos šios spalvos bangų ilgis yra ilgiausias ir ji matoma iš toliausiai, tad tai buvo logiška. Neatsitiktinai ir taksi, mokykliniai autobusai ar perėjų ženklai JAV jau seniai buvo dažomi geltonai.
Be to, XX a. pradžioje pirmieji „Stop“ ženklai būdavo ne raudoni, kaip dabar įprasta Lietuvoje ir daug kur pasaulyje, o geltoni.
Taip buvo, nes tuomet kelio ženklai dar negalėjo atspindėti šviesos, o prastai apšviestose vietovėse geltoni „Stop“ ženklai matėsi iš toliau. Raudoni „Stop“ ženklai išplito tik gerokai vėliau.
1922 m. Hiustone atsirado pirmasis šviesoforas su automatiniu laikmačiu – jį valdyti nebereikėjo žmogaus, šviesos keisdavosi pačios. Tokie šviesoforai greitai paplito JAV, o vėliau ir kitur. Perėjimas prie automatinių šviesoforų leido savivaldybėms sutaupyti daug pinigų, tad šviesoforai, iki tol statyti tik judriausiose sankryžose, buvo imti įrenginėti masiškai.
Vėliau šviesoforų technologijos tobulėjo, atsirado šviesoforai, kuriuos buvo galima valdyti mygtuko paspaudimu, papildomos rodyklės ir sekcijos ir t. t. Tačiau esminės šviesoforų spalvos – raudona, geltona ir žalia – nebesikeitė.
Parengta pagal "Mental Floss", Urbo.com ir Thrillist.com.
