Šis tekstas – 15min vasarinio projekto „Lietuva šiandien prieš...“ dalis. Vasarą kelis kartus per savaitę pasakosime, ką tą pačią vasaros dieną tarpukariu rašė įvairūs Lietuvos laikraščiai. Dėmesį kreipsime ne tiek į rimtas, dideles naujienas, kiek į visokius smagius to meto Lietuvos kasdienybės nutikimus, smulkmenas, įdomias reklamas ir pan.
„Palangos pajūrys“ buvo laikraštis, 1931 m. ir 1935 m. vasaros sezono metu pusiau reguliariai leistas Palangoje.
Laikraštis siekė pasakoti apie Palangos kasdienį gyvenimą – kas naujo, kas aktualu poilsiautojams, apie ką šnekasi ir kokias problemas įžvelgia vietiniai, kas tokie atvyksta poilsiauti.
Būtent palangiškių laiškai laikraščiui, kuriuose jie skundžiasi tam tikrais vasarotojais ar Palangos valdžia, leidžia pastebėti, kokie dalykai Palangoje nesikeičia iki šiol, o kokie, tada atrodę verti skundų, dabar jau visiškai normalūs. Pavyzdžiui, moterys, kurios dėvi kelnes.
15min pateikia devynias trumpas ištraukas iš šio laikraščio, nušviečiančias tuometinį Palangos gyvenimą. O jis neretai buvo labai panašus į šiuolaikinį.
Aistros pušyne
Vietinis gyventojas laiške laikraščiui, skundėsi, esą vasarotojai per daug šiukšlina.
„Atsiranda tokių, kurie čia prisineša įvairiausių produktų, saldainiais ir apelsinais pradedant ir dešromis baigiant. Popiergalius, apelsinų ir bananų žieves ir įvairiausių buterbrodų liekanas meta tiesiai žemėn. Kartais suoliukų pritrūkus, kai kuriems reikia sėstis ant žemės. O atsisėdus – viena – susitepa drabužiai, ir antra – koks malonumas, jei aplink mėšlynas“, – rašyta laiške.
Taip pat laiško autorius teigė, kad vasarotojai patamsiais užsiima aistromis, o po jų palieka nenaudojamus daiktus, kuriuos randa vaikai. Kokius būtent daiktus turėjo omenyje laiško autorius – belieka tik spėlioti.
„Pasitaiko ir tokių, kurie čia pušyne patamsiais po aistrų palieka nenaudojamus daiktus... Reikia atsiminti, kad čia kartu su suaugusiais laksto vaikai ir taip pat visa tai randa... Reikia vis tik daboti tvarką ir būti padoriems“, – rašė laiško autorius.
Paukštelių šaudymas
Dar vienas palangiškiams nepatikęs vasarotojas buvo „vaikėzas“, kuris šaudė paukščiukus.
„Štai šiomis dienomis vienas vasarotojas ėmė apie vilas šaudyti paukščiukus. Kilo pasipiktinimo audra ir teko žalingojo vasarotojo žygiai sutramdyti. Tenka nusistebėti, kam dar reikalinga Palanga vaikėzui, kuris nežino, kad paukšteliai naikinti yra ne tik negražu, žalinga, bet ir draudžiama. Ak, pavyzdžiui, katinai, kurie valkiojasi laukais ir gaudo paukštelius, yra šaudomi, kad nekenktų“, – rašė „Palangos pajūris“.
Nepadorumas baudžiamas įstatymu!
Bent daliai palangiškių nepatiko kai kurių į Palangą ilsėtis atvykusių moterų nepadori apranga. Tiesa, nepadorumu buvo laikoma tai, kas šių dienų standartais jau yra normalu – tiesiog dėvėti kelnes.
„Palanga „moderniškėja“. Žengsi žingsnį – išsižiosi: „neatskirsi“, kur čia vyriškas, kur čia moteriškas (lytinį skirtumą išorine išvaizda – kelnėmis ypač stengias „paneigti“ žydų tautybės panaitės. Bet kas moderniška, ar ir estetiška bei padoru – berods negali dviejų į klausimą atsakymų būti. Vaikščioti miestelyje, gatvėse su kelnėmis „pidžamomis“ ir nepadoru ir neestetiška“, – laiške laikraščiui rašė pasipiktinęs pilietis (ar pilietė).
Laiško autorius ar autorė priminė, kad nepadorumas baudžiamas įstatymu, ir siūlė Palangos valdžiai išleisti „tam tikrą raštą“, kuris kovotų su „kelnėtumu“.
Elgetas – į elgetyną
Kliudė palangiškiams ir „elgeta išmalduotojas“, įsitaisęs Birutės šlaite. Dar vienas laiškas laikraščiui siūlė ne ik sutvarkyti Birutės kalno šlaitą, bet ir išspręsti elgetos problemą jį išvežant į elgetyną.
„Ar jis dera dekoratyvinei pusei paįvairint, dviejų nuomonių negali būti: elgeta turi būti nugabentas į elgetyną, kuriuo rūpinas vietos klebonas prel. Šniukšta“, – rašė laikraštis.
Kaip tuomet atrodė pliažas?
Laikraščio straipsnelis „Maudomės, kepinamės...“ atskleidžia, kaip tuomet atrodė Palangos pliažas.
Pliažas buvo padalintas į tris dalis – moterų, vyrų ir bendras. Daugiausia žmonių buvo bendrose maudyklėse. „Daug maudosi, o kopose saulės vonias priiminėjančių visai tiršta“, – rašė laikraštis. Kaip matyti, skirtumų su dabartimi nedaug.
Palangiškiams trūko tualetų. „Pliažas vidutiniškai aptvarkytas, tik kiek mažai švara palaikoma. Bet to iš publikos girdėtis nusiskundimų, kad kopų rajone per maža išeinamųjų vietų. Girdi, randi ir esamas užrakintas“, – rašė „Palangos pajūris“.
Be to, konfliktų šaltinis buvo tai, kad kai kurios, anot laikraščio, ponios moterų maudyklose maudė savo šuniukus, o kitos ponios tuo piktindavosi.
Pagarba Tautos Vadui
Palangoje lankytis ir atostogauti mėgo prezidentas Antanas Smetona. Skaitant „Palangos pajūrį“, šiuolaikinei akiai ypač neįprastai atrodo labai pakilus tonas kalbant apie A.Smetoną bei aukštinantys epitetai . Jis vadinamas „Tautos Vadu“, „Didžiuoju Svečiu“, „Didžiuoju Darbininku“.
Pavyzdžiui, 1931 m. liepą Palangoje vyko kursai lietuvių kalbos mokytojams. Kursų atidaryme apsilankė ir kalbą pasakė A.Smetona.
„Po vedėjo prabilo sveikindamas atvykusius Tautos Vadas. Jis savo kalboj iškėlė aikštėn gimtosios kalbos reikšmę tautos ir valstybės gyveime. Po ilgokos ir turiningos kalbos kursantai sudainavo Himną ir sušuko „valio“, su ovacijomis išlydėjo Didįjį Svečią“, – rašė „Palangos pajūris“.
Kitame straipsnyje, kuris vadinasi „Aukštasis Vasarotojas“, palangiškiams laikraštis pasakoja apie A.Smetonos gimtinę Užulėnį. Nepamiršdamas ir Palangos.
„Kartais Jo Ekscelencija ir ilgiau Užulėnyje pagyvena. Bet myli Aukštasis mūsų Svečias ir gražiąją Palangą. Jau eilė metų, kaip Palangos pajūris teikia Didžiajam Darbininkui sveikatos ir pajėgų. Vyriausybės nariai taip pat mėgsta lankyti mūsų kurortą ir kreipia dėmesio, kad Palanga tobulėtų. Valio mūsų Tautos Vadas ir Jo pastatytoji Vyriausybė!“, – džiugiu tonu straipsnį baigia laikraštis.
Paminklai iš kalėjimo
Ar kada nors ieškojote akmenkalio, galinčio padirbti paminklą... kalėjime? Būtent tokias paslaugas vasarotojams Palangoje ir Palangos gyventojams siūlė Kretingos kalėjimo administracija. Ir netgi reklamavosi laikraštyje.
„Kretingos kalėjime yra įsteigtas įvairių rūšių dirbtuvės ir specialės akmenkalių. Dirbama įvairius paminklus ir kitus akmeninius išdirbinius. Stalių, rūbų, kalvių ir batsiuvių dirbtuvės taip pat priima visokius užsakymus išpildo skubiai, gerai ir pigiai“, – skelbė kalėjimo administracijos sprendimas.
O gal į šiltą maudyklę?
Tarpukario Palanga siūlė įdomų sprendimą poilsiautojams, kuriems Baltijos jūra atrodė per šalta. Jie buvo kviečiami apsilankyti šiltose jūrų vandens maudyklose ir angliarūgštės voniose.
„Šiltos jūrų vandens maudyklės veikia kasdien nuo 8 iki 14 val. Įrengtos angliarūkšties vonios“, – skelbė skelbimas.
„Fife o‘clockai“
Na, o prabangesnių pramogų mėgėjai galėjo apsilankyti Nemerzatės (taip tada kartais buvo vadinama Nemirseta) pensionate. Pastarasis siūlė sodą su teniso aikšte ir šokių salę, kasdienius koncertus.
Bet neįprasčiausiai skamba „Fife o‘ clockai“. Penktą valandą popiet geriama arbatėlė yra populiarus Anglijos paprotys, iš šios šalies išplitęs į visą pasaulį. Ir siūlytas Palangos ponams ir poniomis, net pilnai jo neišverčiant į lietuvių kalbą.
