Tačiau dar visai neseniai, praėjusio amžiaus pradžioje, sportas buvo išskirtinai vyrų užsiėmimas, veikla ir hobis. Jų moterys, skrybėlėtos, išsidabinusios ir suveržtos korsetais, tebuvo žiūrovės, sirgalės ir slaugytojos po traumų.
Bet „Gražioji epocha“ (La Belle Epoque), prasidėjusi maždaug 1871 m. ir besitęsusi iki 1914 m., į moters ir sporto santykį įnešė savų korekcijų.
Gimstant, stiprėjant ir populiarėjant feminizmo idėjoms, damoms vis garsiau ir drąsiau prabylant apie savo teises neapsiriboti vien vaikų auginimu ir virtuve, vyrams teko įsileisti dailiosios lyties atstoves į daugybę visuomenės gyvenimo sričių: politiką, ekonomiką, meną.
Sportas nebuvo išimtis: siekdamos lygių teisių ir galimybių, moterys ėmė į rankas ledo ritulio, golfo ir slidžių lazdas, boulingo kamuolius bei tramdė burlaivius regatose.
Šį moters virsmą iš švelnios, pamaldžios, rūpestingos namų šeimininkės į aistringą, azartišką, fiziškai ištvermingą žaidėją puikiausiai perteikia prancūziško žurnalo „Femina“, pradėto leisti 1901 m., viršeliai. Šių viršelių galeriją matyti galite žemiau.
Žurnalas, save pristatęs kaip idealų skaitinį moterims ir merginoms, sportui skyrė ypatingai daug vietos ir dėmesio.
„Feminą“, iliustruotą sportuojančių moterų nuotraukomis, vis dar galima atrasti bibliografinių retenybių parduotuvėlėse ir net ant Paryžiaus bukinistų prekystalių.
Tiesa, šiuolaikinėms sportininkėms ir sporto aistruolėms gali kilti klausimas: koks gali būti sportas su ilgomis, žemę šluojančiomis sukniomis ir gėlėmis išdabintomis plačiabrylėmis skrybėlėmis.
Taip, patogi sportinė moteriška apranga buvo sukurta gerokai vėliau, kai jau nebebuvo skandalinga ir „nenormalu“ moteriai dėvėti kelnes.
Bet pradžią moteriškam sportui, įskaitant bene visas jo šakas, davė būtent jos – korsetais susiveržusios damos.
