Latvių TVNET internetinis žurnalas KLIK aprašė šių trijų jaunuolių nusikaltimus. Visi jie lankė tą patį vaikų darželį, ėjo į tą pačią mokyklą ir buvo labai jauni, kai kiekvienas iš jų įvykdė sunkų nusikaltimą.
Dviejų žudikų pavardes latvių portalas straipsnyje paminėjo, o trečiojo neminėjo tyčia, kad neprisidėtų prie žudiko deklaruoto noro išgarsėti įgyvendinimo.
Straipsnyje KLIK taip pat kartu su ekspertais nagrinėjo, kaip galėjo susidaryti tokia situacija ir ar buvo galima ką nors padaryti iš anksto, kad būtų išvengta pavojaus.
Ar sutapimas, kad trys pavojingi nusikaltėliai per trumpą laiką „užaugo“ vienoje mokykloje? Ar buvo galima užkirsti kelią šiems sunkiems nusikaltimams?
Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškota su trimis ekspertais – Rygos Stradiņio universiteto (RSU) Teisės fakulteto dėstytoju ir kriminologijos ekspertu Andrejumi Vilku, psichiatre Ladu Stoligvo ir jaunimo psichoterapeutu Nilsu Saksu Konstantinovu.
Pirmoji istorija: vienas iš labiausiai protu nesuvokiamų nusikaltimų Latvijoje
1999 m. Latvijos ir užsienio visuomenę sukrėtė vienas žiauriausių nusikaltimų nepriklausomybę atkūrusios Latvijos istorijoje – Gulbenės vaikų darželio tragedija.
Bet viskas prasidėjo dar kiek anksčiau. Gerai besimokantis jaunuolis, kuris mokyklą baigė Gulbenėje, išvyko studijuoti į Rygą. Mokykliniais metais, anot tuometinių jo bendraklasių, jis kentėjo nuo bendraamžių.
„Jis mokėsi klase aukščiau už mane. Prisimenu jį... kaip pasimetęs šuo. Išsigandęs. Per pertraukas berniukai jam trankydavo per galvą. Tiesą sakant, dėl to buvo kalta Gulbenės mokykla ir visuomenė. Niekas jo neužstojo. Paaugliai paprastai būna grubūs.
Ar sutapimas, kad trys pavojingi nusikaltėliai „užaugo“ vienoje mokykloje?
Aš pats nepraleisdavau progos smogti šiam vaikinui. Niekada su juo nesikalbėjau. Būtų buvę nepriimtina su tokiu žmogumi kalbėtis. Jis buvo kankinamas, jo galva buvo panardinta į puodą. Jis buvo atstumtasis“.
Visa tai Gulbenės rajono laikraščiui „Dzirkstele“ pasakojo vienas minėto vaikino mokykloje besimokusių moksleivių.
Rygoje vaikinas įstojo į Psichologijos fakultetą, bet po kelių mėnesių perėjo į Teisės fakultetą. Ten taip pat pasiliko neilgai – pats aiškino, kad dėl finansinių priežasčių.
Vėliau universiteto atstovai žurnalistams pasakojo, kad jaunuolis turėjo tam tikrų kompleksų, negalėjo ištarti raidės „r“, tačiau jokių psichikos sutrikimų požymių nepastebėta.
Išėjęs iš fakulteto ir 1999 m. pradžioje ir išvykęs gyventi pas savo tėvus atgal į Gulbenę, vaikinas kurį laiką Gulbenėje nieko neveikė. Tačiau vieną žiemos dieną jis įvykdė nesuvokiamą nusikaltimą.
1999 m. vasario 22 d. motina paprašė sūnaus nueiti į parduotuvę. Į krepšį jis įsidėjo iš anksto paruoštus ginklus. Tai buvo 30 cm ilgio medžioklinis peilis, du mėsos kapojimo kirviai ir dujų balionėlis. Jis nuėjo į Gulbenės vaikų darželį.
