Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus 15min suteikė Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG. Ši įstaiga yra pasauliniu mastu pripažintas .lt domeno administratorius.
Domenui – beveik 30 metų
Nacionalinio domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai tuomet interneto administravimą pasauliniu mastu koordinavusi organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną.
Pradžioje šis domenas buvo administruojamas ne iš Lietuvos – jo administravimas buvo deleguotas Oslo universitetui.
Tiesa, pirmojo lietuviško interneto puslapio su .lt domenu dar reikėjo šiek tiek palaukti. 1993 m. vasario 26 d. – tai tiksli pirmojo lietuviško domeno registravimo data. Tada galima švęsti lietuviško interneto gimtadienį.
Kaip 15min nurodė KTU Interneto paslaugų centro atstovai, pats pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas.
Domenas veikia ir dabar, tik vėliau instituto pavadinimas keitėsi ir jis buvo prijungtas prie Vilniaus universiteto. Tad dabar naršyklėje suvedę www.mii.lt pasieksite Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto puslapį.
1993 m. kovo 5 d. buvo įkurti dar penki domenai. Jie priklausė Lietuvoje veikusiems universitetams.
Tai buvo ktu.lt (Kauno technologijos universitetas), vu.lt (Vilniaus universitetas), vtu.lt (Vilniaus technikos universitetas, dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), klu.lt (Klaipėdos universitetas) ir ped.lt (buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas).
Iš šių penkių domenų dabar veikia tik pirmieji du – jais pasieksite KTU ir VU puslapius. Na, o vtu.lt, klu.lt ir ped.lt jau niekur nebeveda. Domenas vtu.lt, DOMREG puslapio duomenimis, vis dar priklauso VGTU, o domenai klu.lt ir ped.lt jau yra laisvi – jei norite, galite sukurti interneto puslapius su tokiais domenais.
1994 m. .lt domeno administravimas iš Norvegijos persikėlė į Lietuvą – buvo deleguotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui.
Šis KTU padalinys .lt domeną administruoja iki šiol, taigi jau 26 metus.
Tiesa, padalinio pavadinimas per tą laiką keitėsi ne kartą: pradžioje jis vadinosi Skaičiavimo centru, po to – Informacinių technologijų plėtros instituto Interneto paslaugų skyriumi, vėliau – Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centru, o nuo 2018 m. kovo 1 d. – Interneto paslaugų centru.
Pradinės domenų registravimo taisyklės, galiojusios pasauliniu mastu, labai ribojo domenų kūrimą, pvz., domenus galėjo turėti tik juridiniai asmenys, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Be to, būta griežtų ribojimų dėl vietovardžių ir valstybių pavadinimų vartojimo.
Vystantis internetui ir augant poreikiui, reikalavimai buvo palaipsniui liberalizuojami, pvz., 2000 m. atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims.
2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviejų simbolių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai.
Šimtatūkstantasis .lt domenas buvo įkurtas 2009 m. Dabar, po dar dešimties metų, Lietuva jau priartėjo prie 200 tūkst. domenų ribos.
Beveik 200 tūkstančių domenų
199 721. Tiek šiuo metu (2020 m. sausio 28 d. duomenimis) yra registruota domenų su .lt vardu.
Tai reiškia, kad vienas .lt domenas tenka maždaug penkiolikai Lietuvos gyventojų, o tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka maždaug 67 .lt domenai.
Tiesa, ne visi .lt domeno turėtojai yra iš Lietuvos, tačiau, kaip pamatysime vėliau, ne Lietuvoje registruotų .lt domenų yra mažai ir jie bendros tendencijos per daug neiškraipo.
Taip pat tai reiškia, kad greitai turėtų būti perkopta 200 tūkst. .lt domenų skaičiaus riba. 100 tūkst. domenų ribą Lietuva perkopė 2009 m. balandį.
Daug tai ar mažai? Kaip 15min nurodė KTU Interneto paslaugų centras, pagal registruotų domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Lietuva viršija pasaulinį vidurkį, o Europos Sąjungoje yra daugmaž per vidurį. Lietuva lenkia Italiją, Prancūziją, Ispaniją ir kt. šalis, tačiau atsiliekanti nuo Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir kt. šalių.
Absoliuti dauguma – 173 958, arba 87,6 proc. – .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Lietuvos.
Antroje vietoje Vokietija (3808 .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Vokietijos), trečioje vietoje – JAV (2565 .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš JAV).
O kiek .lt domenų Lietuvoje sukuriama per metus? Pernai, KTU Interneto paslaugų centro duomenimis, buvo įkurta 37 761. Tiesa, gana artimas skaičius – 31 491 .lt domenas – pernai buvo ir panaikinta.
Todėl bendras domenų skaičiaus augimas nebuvo ypač didelis. Per metus .lt domenų skaičius išaugo beveik 6 tūkstančiais.
Kiek lietuviai iš viso yra registravę domenų vardų, skaičiuojant ne tik .lt domenus? Europos domenų registrų asociacijos CENTR duomenimis, 2019 metų pradžioje lietuviai buvo registravę 289 tūkst. įvairių domenų vardų.
Tuomet, kai skelbti duomenys, .lt domeno turėtojų iš Lietuvos buvo apie 168,6 tūkst. Tai reiškia, kad apie 58,3 proc. Lietuvoje registruotų domenų vardų buvo .lt domenai, o likusi dalis – kitokie (.eu, .com ir pan.).
Įdomioji domenų statistika
Patys populiariausi Lietuvoje yra 8 simbolių ilgio .lt domenai. Tokių iš viso yra 21 567 (10,8 proc.). 7 simbolių .lt domenų yra 21 260 (10,6 proc.), 9 simbolių – 19 460 (9,7 proc.). Ilgiausias egzistuojantis domenas yra 55 simbolių ilgio.
Dažniausiai sutinkama pirmoji domeno raidė yra s – 21 210 domenų (10,6 proc.) prasideda šia raide. Antroje vietoje yra a – 16 454 domenai (8,2 proc.) prasideda šia raide.
Apie 57 proc. lt domenų valdo įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Iš viso fiziniai asmenys pernai valdė beveik 85 tūkst. .lt domenų.
Domenai - ir su lietuviškomis raidėmis
KTU Interneto paslaugų centras atkreipia dėmesį, kad interneto puslapio varde galima naudoti ir lietuviškas raides.
Ši institucija kasmet su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija rengia gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą.
Taip siekiama keisti vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą interneto varduose, trumposiose žinutėse (SMS) ir el. laiškuose.
Gražiausiais lietuviškais domenais išrinkti: 2019 m. – užventis.lt, 2018 m. – šilinga.lt, 2017 m. – ilgasūsas.lt, 2016 m. – vištapuode.lt, 2015 m. – voveraitė.lt, 2014 m. – klaužada.lt
Plačiau apie tai, kaip įkurti interneto puslapį su .lt vardu, skaitykite DOMREG puslapyje. Čia galite ir pasitikrinti, ar jus dominantis interneto puslapio vardas dar yra laisvas.
Straipsnis parengtas remiantis informavimui apie .lt domeno aktualijas skirtoje svetainėje domreg.lt esančia informacija ir atsakymais, kuriuos KTU Interneto paslaugų centras atsiuntė į papildomus 15min klausimus.