Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
08 03

Lietuvos dviratininkų kančios 1924 m. žaidynėse: nebuvo pinigų nei maistui, nei šiltiems drabužiams

Šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaujantys dviratininkai neturėtų pinigų šiltiems drabužiams ir maistui, todėl startuotų per lengvai apsirengę ir alkani. Kad paskutinę dieną prieš varžybas jie turėtų karštligiškai ieškoti, kur susitaisyti dviratį ar įsigyti naują. Kad, sprogus padangai, jie patys turėtų galvoti, kaip pasiekti finišą, o finiše laukianti delegacija nieko nežinotų apie jų likimą.
Dviratininkai
Dviratininkai / 15min fotomontažas

Šis tekstas – 15min vasarinio projekto „Lietuva šiandien prieš...“ dalis. Vasarą pasakosime, ką vasarą tarpukariu rašė įvairūs Lietuvos laikraščiai.

Bet būtent su tokiais iššūkiais susidūrė 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavę Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas.

Dviratininkai I.Anolikas ir J.Vilpišauskas tapo pirmaisiais Lietuvos atstovais olimpinėse žaidynėse individualioje sporto šakoje (pirmaisiais atstovais apskritai kiek anksčiau tapo futbolo rinktinė).

Jie puikiai įkūnijo šūkį „Svarbiausia – dalyvauti“, nes sugebėjo sudalyvauti žaidynėse, nors tam jiems teko įveikti ne vieną sunkumą. 15min, remdamasis tų laikų spauda, kviečia prisiminti lietuvių dviratininkų dalyvavimo istoriją.

Atranka prieš pat žaidynes

Lietuvos atstovai dviračių sporte 1924 m. olimpinėse žaidynėse tapo aiškūs tik žaidynėms jau vykstant.

„Priešolimpinės lenktynės“, kurių metu paaiškėjo Lietuvos atstovai, vyko liepos 13 d. – likus vos dešimčiai dienų iki starto Paryžiuje.

Atrankos lenktynės vyko 120 km distancijoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas (pačiose žaidynėse distancija buvo 188 km).

Jose startavo 13 dviratininkų, o laimėjo Šiaulių žydų sporto klubo „Makabi“ atstovas Isakas Anolikas, su dviračiu „Brennabor“ distanciją įveikęs per 5 valandas 1 minutę 45 sekundes ir pagerinęs Lietuvos rekordą.

Viešo naudojimo nuotr./Isakas Anolikas
Viešo naudojimo nuotr./Isakas Anolikas

Antrą vietą užėmė Lietuvos dviratininkų sąjungos klubo atstovas Juozas Vilpišauskas su dviračiu „Peugeot“, trasą įveikęs per 5 valandas 15 minučių 50 sekundžių. Šie du sportininkai buvo vieninteliai, trasą įveikę per 6 valandas – Lietuvos dviratininkų sąjungos nustatytą normatyvą.

Planuota į olimpines žaidynes siųsti 4 dviratininkus – jau minėtus J.Vilpišauską ir I.Anoliką, taip pat atrankoje nedalyvavusį Lietuvos čempioną Julių Kremerį ir Lietuvos vicečempioną E.Malcaną, kuriam atrankos metu trūko grandinė. Tačiau pastarieji, abu kybartiškiai, nespėjo susitvarkyti užsienio pasų, tad į žaidynęs J.Vilpišauskas ir I.Anolikas išvyko dviese.

Dviratininkai traukiniu į Paryžių išvyko liepos 19 d. Paryžių jie pasiekė naktį iš liepos 21 į liepos 22 d. Šiek tiek pamiegojus, ryte teko imtis problemų sprendimo – paaiškėjo, kad abiejų dviračiai tokios būklės, kad olimpinėse žaidynėse dalyvauti su jais nepavyks.

„I.Anolikas jau vykdamas iš stoties, gailiai į savo „Brennabor“ žiūrėdamas, skundėsi, kad jis esąs sulūžęs ir net paprastą važiavimą vargu ar išlaikysiąs. Visa viltis buvo „Peugeot“ firma, iš kurios Lietuva nemažai iki šiol dviračių gaudavo ir todėl tikimasi buvo, kad ten viską galima bus gauti“, - rašė „Sportas“.

epaveldas.lt nuotr. /Straipsnis apie dviratininkų pasirodymą 1924 m. „Sporte“
epaveldas.lt nuotr. /Straipsnis apie dviratininkų pasirodymą 1924 m. „Sporte“

Visgi dviratininkams nuvykus į „Peugeot“ būstinę paaiškėjo, kad sutvarkyti galima tik J.Vilpišausko dviratį. I.Anoliko dviratis, teigė bendrovės atstovai, apskritai netinkamas ilgoms lenktynėms kalnuotais Prancūzijos keliais.

I.Anolikas pasiteiravo, ar galima būtų išsinuomoti dviratį vienam važiavimui. „Peugeot“ atstovai atsakė, kad ne – kad reikia pirkti naują.

„Sunkus buvo klausimas su pinigais, kuriuos jie tuojau pareikalavo sumokėti, nežiūrėdami jokių pasiaiškinimų, užstato nei garantijos“, - rašė „Sportas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?