2020 02 01

Prieš 30 metų vyko pirmieji „Bravo“ apdovanojimai: kas laimėjo?

Statulėlė su žvaigžde ir 1000 dolerių. Toks įvertinimas laukė kiekvieno 1994 m. „Bravo“ apdovanojimų – pirmųjų nepriklausomų muzikos apdovanojimų Lietuvoje – laureato. Prieš 30 metų įvykę apdovanojimai tapo svarbiu žingsniu lietuviškos muzikos istorijoje.
„Foje“ 1993 m. „Bravo“ apdovanojimuose ir „Bravo“ žvaigždė
„Foje“ 1993 m. „Bravo“ apdovanojimuose ir „Bravo“ žvaigždė, įteikta kaip apdovanojimas nuo ~2000 m. / Laikraščio „Mes!“ ir Wikimedia Commons nuotr.

Nuo dabartinių M.A.M.A apdovanojimų ir panašių „Bravo“ skyrėsi daug kuo. Raudonojo kilimo nebuvo. Vyko šventė ne Vilniuje ar Kaune, bet Lapėse – mažame miestelyje netoli Kauno, anuomet buvusiame vienu Lietuvos popmuzikos epicentrų.

Po renginio salę užpildė cigarečių dūmai – rūkyti patalpų viduje tuomet buvo įprasta. Transliavo apdovanojimus „LitPoliinter“ – kanalas, kurio vardą dažnas vyresnis lietuvis jau pamiršo, o jaunesni išvis galbūt nėra girdėję.

Ir patys „Bravo“ apdovanojimai jau keliolika metų yra tik istorija, daugelio atmintyje išlikę nebent kaip nostalgiškas „90-ųjų“ epizodas, panašiai kaip „tamagočiai“ ar „Mari Mar“.

Wikimedia Commons nuotr./„Bravo“ apdovanojimų žvaigždė
Wikimedia Commons nuotr./„Bravo“ apdovanojimų žvaigždė

Bet anuomet jie turėjo didžiulę reikšmę ką tik atsikūrusios Lietuvos muzikos evoliucijai. Juk tai buvo pirmieji nevalstybiniai apdovanojimai – juose geriausius muzikos pasaulio žmonės rinko patys.

Kaip atrodė pirmieji „Bravo“ apdovanojimai? Kas juos rengė, kas triumfavo ir kokio įvertinimo jie susilaukė? Kurie laureatai Lietuvos muzikos scenoje aktyvūs iki šiol, o kurie – iš jos dingo? Apie tai – šiame 15min rubrikos „Ar žinai?“ tekste.

Apdovanojimų organizavimas

Pirmieji „Bravo“ apdovanojimai, tada vadinti „roko ir popmuzikos premijomis“, Lapių kaime Kauno rajone įvyko 1994 m. sausio 15 d.

Šioje vietoje apdovanojimai vyko, nes būtent Lapėse buvo įsikūrusi televizija „LitPoliinter“ – pagrindinė apdovanojimų rėmėja. Apdovanojimai buvo filmuojami šios televizijos studijoje.

Youtube.com kadras/„Litpoliinter“ ekrano užsklanda
Youtube.com kadras/„Litpoliinter“ ekrano užsklanda

Tai įvyko neatsitiktinai. Pagrindinis „Bravo“ „roko ir popmuzikos premijų“ idėjos autorius buvo „LitPoliinter“ televizijos direktorius Aurelijus Silkinis.

„Norėčiau pabrėžti, kad A.Silkinis buvo labai gerbiamas visų muzikantų. Ir dabar gerbiamas, nors šiuo metu aktyviai šou versle ir nebedalyvauja. Tuomet jis daugeliui grupių padėjo įrašyti savo albumus, o kai kuriems netgi suteikė galimybę išleisti juos palankiomis sąlygomis. Tai, kad jis buvo „Bravo“ organizatorius, tiems apdovanojimams suteikė ypatingumo“, – 2013 m. interviu laikraščiui „Plius370“ pasakojo Andrius Mamontovas.

Laikraščio „Mes!“ nuotr./Saulius Urbonavičius-Samas ir Aurelijus Silkinis apdovanojimų metu
Laikraščio „Mes!“ nuotr./Saulius Urbonavičius-Samas ir Aurelijus Silkinis apdovanojimų metu

Geriausieji buvo renkami 9-se kategorijose – geriausia roko grupė, geriausia popgrupė, geriausia (-s) vokalistė(-as), geriausias instrumentalistas, geriausias metų albumas, metų atradimas, geriausias garso režisierius, metų roko/popmuzikos žmogus ir populiariausia popgrupė.

Pirmose 8-se kategorijose nugalėtojus rinko komisija, o populiariausia popgrupė buvo išrinkta apibendrinus įvairiausių 1993 m. skelbtų grupių populiarumo apklausų rezultatus.

Komisiją sudarė 21 narys. Joje buvo muzikinių firmų direktoriai, muzikantai, garso režisieriai, kompozitoriai, muzikologai, radijo ir TV laidų apie lietuvišką muziką vedėjai bei žurnalistai.

Tiesa, ne visi svarbiausi to meto lietuviškos muzikos veikėjai buvo apdovanojimuose. Iš to meto žiniasklaidos straipsnių matyti, kad organizuojant renginį neapsieita be nesutarimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis