Su moderniausiais išmaniaisiais telefonais, tokiais kaip „Huawei P30 Pro“, ir fotografuojant tamsoje galima išgauti nuotraukas, beveik nenusileidžiančias fotografuotoms esant geram apšvietimui. Pirmųjų fotoaparatų techninės galimybės tokį fotografavimą labai apsunkino. Jie pasižymėjo ypač ilgu ekspozicijos laiku – siekiančiu dešimtis minučių ar net kelias valandas. Tai lėmė, kad žmonės iš pradžių naktimis fotografuoti net nebandė.
Pirmosios sėkmingos naktinės nuotraukos, kad ir kaip keista, atspindėjo kosmosą – fotoaparatai, pritaisyti prie lėtai dangaus kūnų ritmu besisukančių teleskopų, galėjo užfiksuoti dangaus kūnus.
Kiek žinoma, pirmasis tai padaryti bandė Louis Daguerre'as – vienas žymiausių fotografijos pradininkų, sukūręs fotografavimo būdą, vadinamą dagerotipija.
1839 m. sausio 2 d. jis bandė nufotografuoti Mėnulį. Tačiau, amžininkų teigimu, jam to padaryti nepavyko – nuotrauka išėjo nesufokusuota. Ji neišliko, pražuvo per gaisrą.
Niujorko universiteto chemijos profesorius ir mokslininkas Johnas Williamas Draperis, mėgęs eksperimentuoti, 1840 m. kovo 23 d. sugebėjo pirmą kartą sėkmingai nufotografuoti Mėnulį. Jo nuotrauką matote žemiau.
Ši nuotrauka tikrai nėra labai aiški. Tačiau svarbu suprasti, kad J.W.Draperis šį vaizdą užfiksavo su savadarbiu teleskopu, prie kurio buvo pritvirtinta dar labai netobula fotokamera. Po 11 metų – 1851 m. – Johno Whipple'o darytoje nuotraukoje Mėnulis jau aiškesnis.
XIX a. pabaigoje galimybių fotografuoti naktį buvo daugiau: tai pirmiausia lėmė vis intensyviau plėtojamas gatvių apšvietimas.
Tai reiškė, kad fotografai jau galėjo įamžinti naktines miestų gatves ar kitas apšviestas erdves.
Vienas pirmųjų tuo užsiėmusių fotografų buvo amerikietis Josephas Stiglitzas, įamžinęs naktinio Niujorko vaizdus. Jo nuotrauką „Šalta naktis“ galite matyti žemiau.
O ši 1897 m. daryta nuotrauka pavadinta „Nakties atspindžiai“.
Kitoje Atlanto pusėje su naktine fotografija eksperimentavo britas Paulas Martinas. Vieną jo nuotraukų, kurioje užfiksuotas naktinis Londonas, matyti galite žemiau.
Atsiminimuose P.Martinas rašė, kad fotografuodamas naktinį Londoną susidūrė su įvairiais sunkumais – policininkai reikalaudavo pasiaiškinti, ką jis čia veikia, o londoniečiai jam aiškindavo, kad naktį fotografuoti neįmanoma ir kad jam vertėtų tiesiog grįžti namo pas žmoną.
Be to, P.Martinui fotoaparatą tekdavo slėpti, nes tuometinio Londono gatvėse su deglais patruliavę policininkai dažnai prieidavo per arti prie fotoaparato ir apšviesdavo jį ir visą įrangą. Tai sugadindavo nuotrauką: ekspozicijos laikas, fotografuojant naktį, kaip jau minėta, būdavo ilgas.
Dėl to, kad buvo per sudėtinga, iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio joks fotografas nuosekliai naktine fotografija neužsiėmė: naktinė fotografija išliko tik pavienių eksperimentų objektu.
Tačiau pirmųjų entuziastų užfiksuoti vaizdai parodo, kiek daug buvo galima išspausti netgi ribotomis to meto priemonėmis.
Daugiau negu per šimtą metų naktinė fotografija įspūdingai progresavo. Dabar, norint padaryti gražią naktinę nuotrauką, nereikia būti fotografu ir valandą stovėti nejudant: su šiuolaikiniais išmaniaisiais telefonais puikiai fotografuoti galima ir beveik aklinoje tamsoje.
Ypač geromis galimybėmis fotografuoti naktį pasižymi naujasis „Huawei“ flagmanas „P30 Pro“.
Su šiuo telefonu fotografuojant tamsoje galima gauti nuotraukas, kokybe nenusileidžiančias fotografuotoms esant geram apšvietimui. Tuo galite įsitikinti, išvydę žemiau esančias nuotraukas.
