04 05

„Metai be vasaros“: prieš 200 metų ugnikalnio išsiveržimas sukėlė katastrofiškų pasekmių pasauliui

Įsivaizduokite, kad vasarą pavagia ir pakeičia žiaurus išdykėlis, kuris liepą laukus padengia šalna, o kraštovaizdį nudažo baltai. Tai ne distopinio trilerio įžanga, o šiurpą kelianti 1816-ųjų, kurie liūdnai pagarsėjo kaip „Metai be vasaros“, realybė.
Casparo Davido Friedricho 1817 m. paveikslas „Du vyrai prie jūros“. Manoma, kad jame vaizduojamo dangaus spalva būtent tokia, kokia dominavo 1816 m. vasarą
Casparo Davido Friedricho 1817 m. paveikslas „Du vyrai prie jūros“. Manoma, kad jame vaizduojamo dangaus spalva būtent tokia, kokia dominavo 1816 m. vasarą / Wikimedia Commons pav.

Tais metais ūkininkai žvelgė į nudžiūvusius pasėlius, šeimos glaudėsi prie skurdžių ugnelių. „Metai be vasaros“ – ne tik istorijos įvykis, bet ir pasakojimas apie žmonių atsparumą bei priminimas apie gamtos galią. Istorijos mylėtojai ir kovotojai su klimato kaita, prisisekite diržus ir keliaukite į vasarą, kurios niekada nebuvo.

„Metų be vasaros“ pradžia yra laikomas Tamboros ugnikalnio išsiveržimas 1815 m. Tamboro ugnikalnis stūksojo Sumbavos saloje dabartinėje Indonezijoje, kuri tuo metu priklausė Nyderlandams.

Wikimedia Commons nuotr. / CC BY-SA 3.0/Tamboros ugnikalnio viršūnė dabar
Wikimedia Commons nuotr. / CC BY-SA 3.0/Tamboros ugnikalnio viršūnė dabar

Tamboros ugnikalnio išsiveržimas 1815 m. balandžio 10 d. buvo galingiausias kada nors žmonių užfiksuotas ugnikalnio išsiveržimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų