Iš tikrųjų, pasirodymų metu mirė šimtai ar net tūkstančiai garsenybių. Kartais publika net nepastebėdavo, kad jų numylėtas žmogus pasirodymą baigė kartu su gyvenimu. Šou pasaulio žmonės dažnai tiki įvairiais prietarais. Tai, žinoma, yra nesąmonė, tačiau kartais pasitaiko ir šiurpiai keistų sutapimų.
Komikas Harryis Einsteinas mirė 1958 metais, vos tik baigęs pasirodymą kaip jo personažas Parkyakarkus. Šio personažo vardas buvo žodžių žaismas nuo park your carcass (priparkuok savo lavoną). Einsteinas sukniubo kito komiko rankose.
1958 metais aktorius Garethas Jonesas vaidino mokslinės fantastikos pjesėje, kurioje jo personažas patyrė širdies smūgį. Jonesas taip pat patyrė širdies smūgį, tačiau ne tuo laiku, kaip buvo numatyta pjesėje. Taigi, kai miręs Jonesas buvo išvežtas, kitiems aktoriams teko improvizuoti. Nes šou turi tęstis.
1960 metais operos solistas Leonardas Warrenas mirė spektaklio metu. Jis kaip tik ruošėsi arijai, kuri vadinasi „Mirti – didingas reikalas“ („Morir, tremenda cosa“).
1985 metais japonų šokėjas Yoshiyuki Takada žuvo atlikdamas „Gimimo ir mirties šokį“. Pasirodymas vyko Sietle. Y.Takada šoko pakabintas ant virvės. Jai trūkus, Takada krito ir užsimušė.
Aktorė Edith Webster mirė 1986 metais, kai vaidindama pjesėje patyrė širdies smūgį. Tuo metu ji vaidino mirties scenoje. Pagal scenarijų, ji turėjo atlikti dainą „Prašau, nekalbėkit apie mane, kai manęs nebebus“ ir tada susmukti. Taip ir nutiko, tačiau Webster mirė iš tikrųjų.
Operos solistas Richardas Versalle mirė 1996 metais nuo širdies smūgio. Paskutinė eilutė, kurią jis spėjo sudainuoti, buvo „Gaila, kad gali gyventi tik tiek laiko“.
Italų aktorius Renato Di Paolo 2000 metais žuvo vaidindamas Judą prieš pat Velykas. Jėzų išdavęs Judas pasikorė. Tačiau dėl visos eilės klaidų, Di Paolo taip pat pasikorė scenoje.
Ir tai – tik keli pavyzdžiai – daugybė aktorių ir dainininkų yra mirę atlikdami kūrinius apie mirtį. Rimtų sąsajų ieškoti neverta – visa tai tėra sutapimai.
