„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mumifikacijos procesas Senovės Egipte: kuo prikimšdavo kūną, kodėl mirusiajam palikdavo širdį?

Senovės Egiptas – valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje (Nilo upės slėnyje) iki islamo įsigalėjimo VII–VIII a. Ji siejama su savita senovės civilizacija, klestėjusia šioje teritorijoje nuo III tūkst. pr. m. e.
Tutanchamonas
Tutanchamonas / „Scanpix“ nuotr.

Senovės Egipto gyventojai puoselėjo ypatingą požiūrį į mirtį. Jie tikėjo, kad po mirties pradedamas naujas gyvenimas – bet tik tuo atveju, jei dvasios vardu ba (asmenybė) ir ka (gyvybės jėga) atpažįsta kūną.

Todėl mirusiojo kūnas turėjo būti išsaugotas kiek įmanoma panašesnis į gyvą žmogų. Senovės egiptiečiai nebuvo vieninteliai, mumifikavę mirusiųjų kūnus, bet tik jie turėjo šį religinį įsitikinimą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Senovės Egipto menas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Senovės Egipto menas

Mumifikacijos procesas trukdavo 70 dienų. Jis vyko tokiais etapais:

1. Kūnas buvo nuplaunamas druskos tirpalu.

2. Kairioji pilvo pusė buvo prapjaunama, kad būtų įmanoma pašalinti vidaus organus: žarnas, kepenis, plaučius, skrandį.

3. Specialiu kabliuku per nosies ertmes buvo pašalinamos smegenys.

4. Kūnas ir vidaus organai 40 dienų buvo konservuojami druskoje, kad iš jų pasišalintų skysčiai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vyro mumija iš Egipto (apie 408 m. prieš Kristų)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vyro mumija iš Egipto (apie 408 m. prieš Kristų)

5. Išdžiūvę organai buvo suvyniojami į drobę ir patalpinami į specialias vazas-urnas. Šios vazos buvo uždengiamos dangčiais, vaizduojančiais keturis galingojo dangaus dievo Horo sūnus, atsakingus už skirtingas žmogaus kūno dalis. Imsetis, vaizduotas su žmogaus galva, saugojo kepenis. Hapis, vaizduotas su babuino galva, saugojo plaučius. Kebeksenufas, vaizduotas su sakalo galva, saugojo žarnas. Duamatefas, vaizduotas su šakalo galva, saugojo skrandį.

6. Nuo kūno buvo kruopščiai nuvalomos druskos, išdžiūvusi oda įtrinama specialiais aliejais.

7. Kūnas buvo prikemšamas pjuvenų, ertmės ir pjūviai užlipdomi vašku.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mumija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mumija

8. Kūnas buvo apvyniojamas lininio audinio juostomis. Buvo susluoksniuojama iki 20-ties sluoksnių, tarp kurių slėpti amuletai ir talismanai.

9. Ant veido buvo uždedama mirusiojo bruožus atitinkanti kaukė.

10. Suvyniotas kūnas buvo įsupamas į didelę drobulę.

11. Kūnas buvo įguldomas į karstą.

Senovės egiptiečiai niekada iš kūno neišimdavo širdies. Širdį, o ne smegenis, jie laikė mąstymo organu. Tikėta, kad tik širdis gali paliudyti, kad mirusysis buvo geras žmogus, vertas naujo gyvenimo.

Bene žinomiausia iš iki šiol atrastų mumijų – Egipto faraono Tutanchamono. Tutanchamonas, valdęs Egiptą 1332–1323 m. pr. m. e., mirė sulaukęs vos 18-kos metų. Jo kapavietę 1922 m. atrado britų archeologas, egiptologas Howardas Carteris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tutanchamono kaukė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tutanchamono kaukė

Garsiausias iš kape rastų objektų − auksinė Tutanchamono mumijos kaukė. Tutanchamono mumija po tyrimų grąžinta į savo kapą, kur, patalpinta į originalų medinį karstą, saugoma akmeniniame sarkofage su stikline viršutine dalimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs