Šiai šeimai priklausančios musės išskirtinai maitinasi sraigėmis, šliužais ar jų kiaušinėliais.
Ir nereikia jų vykti ieškoti į svečias šalis – Lietuvoje aptinkamos bent 66 skirtingos rūšys, kurios dažnai gyvena mums tiesiog po nosimi – kiemuose, soduose, parkų pamiškėse ar tiesiog pakelėse esančiose pievutėse.
Šios musės paprastai yra labai lokalios, aptinkamos ten, kur deda kiaušinėlius, ir toli neskrenda net išbaidytos, todėl jas pakankamai lengva stebėti.
Vienos rūšies muses turėtų itin mėgti tie, kam nuolatos tenka kovoti su šliužų problema.
Tetanocera elata sraigžudės yra tikros šliužų, ypač daržuose ir soduose dažnai aptinkamų dirvašliužių (Deroceras reticulatum), specialistės.
Tik iš kiaušinėlių išsiritusios apie 1 mm musių lervos ramiai laukia, kol maisto ieškantis šliužas prašliauš pro jas, o tada greitai sugeba prisitvirtinti ir visiškai nepastebimos įsiskverbti į šliužą ties mantijos pakraščiu, kur toliau maitinasi kaip parazitoidai – šeimininko iš karto nenužudo, bet ramiai maitinasi šliužo audiniais iki 10 dienų.
Lervos yra itin specializuotos, nes jų nesustabdo net gausiai išskiriamos šliužų gleivės. Kad su pilvakoju moliusku kažkas negerai, išduoda vis didėjantis gumbas ties mantijos pakraščiu.
Pasimaitinusios lervos sparčiai išauga ir išsineria šliužo viduje. Po kelių dienų nuo išsinėrimo šeimininkas paprastai miršta ir gerokai ūgtelėjusioms lervoms tenka ieškoti kito grobio.
Tik šįkart jos jau pradeda taikyti kitokią taktiką – aktyviau ieško naujo moliusko, kurį pasigavusios jį sudoroja greičiau, kaip plėšrūnės.
Antrą kartą išsinėrusios lervos tampa dar labiau ėdrios ir mažiau išrankios, gali maitintis ir kitų rūšių šliužais, net kai kuriais arionais. Iš viso viena T. ealata lerva per visas vystymosi stadijas suvalgo nuo 6 iki 12 šliužų.
Atsižvelgiant į tai, kad viena patelė per sezoną gali padėti net kelis šimtus kiaušinėlių, nėra nuostabu, kodėl šiomis musėmis taip susidomėta biologinės kontrolės srityje.
Tik kol kas, deja, šių dvisparnių neišeina tiesiog nusipirkti ir paleisti reikiamoje vietoje. Ką galime padaryti, tai sukurti joms tinkamesnes sąlygas.
Sraigžudės mėgsta aukštesnius žolynus ir ramesnes, mažiau trikdomas buveines, tad retesnis šienavimas galėtų padėti privilioti šias muses.
Vabzdžiai – rūšių įvairove pirmaujanti gyvų organizmų grupė, kuri šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį mokslininkams žinomų rūšių.
Šie organizmai be galo reikalingi mums ir mūsų planetai. Jie atlieka augalų apdulkinimo funkciją, prisideda prie skaidymo proceso, kai kurios vabzdžių rūšys naikina kenkėjus, o kai kurie žmonių akimis patys tampa kenkėjais.
Taip pat kai kurie vabzdžiai pernešdami įvairias ligas yra kitų rūšių populiacijos reguliavimo dalis. Be to, vabzdžiai dažnai tampa gyvūnų ar net augalų maistu bei atlieka kitas svarbias funkcijas gamtinių procesų grandinėje.
Didžiosios Britanijos Karališkoji Entomologų Draugija kasmet organizuoja vabzdžių savaitę, kurios šūkis – „Maži dalykai, kurie valdo pasaulį“. Šiemet vabzdžių savaitė organizuojama birželio 19-25 dienomis.
Šios savaitės metu yra siekiama atkreipti žmonių dėmesį į vabzdžius, skatinti domėjimąsi jais, o taip pat kartu su kitų šalių entomologais įsitraukti į šios savaitės veiklas.
Vabzdžių savaitės proga Gamtos tyrimų centro entomologai parengė septynių straipsnių ciklą apie Lietuvos vabzdžius, kuriais pasidalinsime per šią vasarą.
