Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nauji narkotikų vartojimo įpročiai ir laimingi banginiai: 6 keisti pokyčiai pasaulyje, įvykę po Rugsėjo 11-osios

Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai buvo viena iš didžiausių XXI a. tragedijų. Pasaulį šios dienos įvykiai paveikė ne tik tiesiogiai, paskatindami griežtesnes saugumo taisykles oro uostuose ar karą Afganistane, o vėliau ir Irake, bet ir netiesiogiai. Pasikeitę amerikiečių narkotikų vartojimo įpročiai, trumpam laimingais tapę banginiai ir daugiau žūčių autoavarijose – visa tai yra netiesioginės rugsėjo 11-osios įvykių pasekmės.
Rugsėjo 11-osios išpuolis Niujorke.
Rugsėjo 11-osios išpuolis Niujorke. / „Scanpix“ nuotr.

Portalas 15min kviečia susipažinti su 6 keistais pokyčiais pasaulyje, kurie įvyko po rugsėjo 11-osios.

6. Pakitęs klimatas JAV

Po rugsėjo 11-osios nutiko sunkiai įsivaizduojamas dalykas – danguje virš JAV trumpam neliko nė vieno lėktuvo. Dangus tapo giedras kaip niekada.

JAV vyriausybė po išpuolių skubiai nurodė nusileisti visiems lėktuvams, kurie skrido arba turėjo netrukus skristi virš JAV oro erdvės. Įskaitant tuos, kurie tręšia laukus, ir tuos, kurie skraidina reklaminius šūkius. Lėktuvai, kurie turėjo leistis JAV, buvo nukreipti į kitas valstybes.

Kaip tai susiję su temperatūra? Kaip tikriausiai žinote, už praskridusių lėktuvų lieka balti pėdsakai. Tai susikondensavę vandens garai.

Jie dieną veikia kaip veidrodžiai, atspindėdami dalį saulės spindulių, kurie kitu atveju pasiektų Žemės paviršių. O naktį, priešingai, neleidžia daliai šilumos „pabėgti“ nuo planetos paviršiaus.

Taigi, tūkstančiai baltų vandens garų juostų dieną nežymiai vėsina, o naktį – nežymiai šildo Žemę. Dangui virš JAV netikėtai ištuštėjus, virš valstybės nebeliko ir šių vandens garų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lėktuvas ir jo paliekamas garų pėdsakas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lėktuvas ir jo paliekamas garų pėdsakas

Tai lėmė, kad per tris paras kai kuriose JAV vietose dienos ir nakties temperatūrų amplitudė, lyginant aukščiausią temperatūrą dieną ir žemiausią temperatūrą naktį, išaugo dviem laipsniais.

Žinoma, šis poveikis buvo laikinas ir lokalus. Bet jis parodo, kokią didelę įtaką temperatūros svyravimui gali padaryti net, atrodytų, nedideli veiksniai.

5. Tūkstančiai žmonių žuvo autoavarijose

Iš karto po rugsėjo 11-osios išpuolių JAV išaugo kelionių lėktuvu baimė. Daug žmonių, bijodami naujų teroristų išpuolių, nutarė, kad verčiau kelių valandų kelionei į kitą JAV miestą rinksis ne lėktuvą, o automobilį.

Per pirmuosius 12 mėnesių po rugsėjo 11-osios išpuolių pagrindinėmis JAV avialinijomis skraidė maždaug 12-20 proc. mažiau keleivių negu per metus iki išpuolių.

Tuo metu automobilių skaičius keliuose išaugo. Tai lėmė išaugusi žmonių baimė skristi.

123RF.com nuotr./Lėktuvas
123RF.com nuotr./Lėktuvas

Tačiau statistika sako, kad kelių valandų trukmės kelionė lėktuvu yra saugesnė negu analogiškos trukmės kelionė automobiliu. Taip yra, nes automobilių avarijos įvyksta gerokai dažniau negu lėktuvų avarijos, įskaitant ir įvykstančias dėl teroristinių išpuolių.

Apskaičiuoti padažnėjusių kelionių automobiliu poveikį sunku. Tačiau mokslininkai skaičiuoja, kad dėl dažnesnių kelionių automobiliu keliuose per metus po rugsėjo 11-osios žuvo maždaug 1500 amerikiečių daugiau negu jų būtų žuvę, jei kelionių automobiliu skaičius nebūtų išaugęs.

Šias 1500 aukų galima laikyti netiesioginėmis rugsėjo 11-osios aukomis.

4. Banginiai tapo laimingesni

Banginiai po rugsėjo 11-osios atakų trumpam tapo laimingesni. Kaip apskritai mes tai galime žinoti? Tuojau tai paaiškinsime.

Rugsėjo 11-osios rytą prie Kanados krantų Atlanto vandenyne mokslininkai vykdė du tarpusavyje nesusijusius šiaurės Atlanto banginių populiacijos tyrimus.

Viena mokslininkė tyrė banginių išmatas ir stengėsi iš jų nustatyti šiame regione plaukiojančių banginių sveikatos lygį.

123rf.com nuotr./Banginis
123rf.com nuotr./Banginis

Kita mokslininkų grupė tyrė moteriškos lyties banginių ir jų atžalų skleidžiamus povandeninius garsus, bandydami geriau suprasti socialinių banginių elgesį. Abu šie tyrimai tęsėsi ir po rugsėjo 11-osios išpuolių.

Abu tyrimai aptiko, kad per rugsėjo 11-ąją ir iškart po to banginių streso lygis reikšmingai sumažėjo. Tai rodė tiek pasikeitę banginių skleidžiami garsai, tiek pakitęs tam tikrų hormonų kiekis išmatose. Atrodo, kad banginiai tapo šiek tiek laimingesni.

Kodėl taip nutiko? Negalvokite, kad banginiai slapta remia teroristus. Priežastis paprastesnė – po rugsėjo 11-osios išpuolių sustabdytas buvo ne tik lėktuvų eismas virš JAV, bet ir laivyba prie JAV krantų. Didžiausi JAV laivai turėjo sustoti.

Tai reiškė, kad jų varikliai nebeskleidė garso, kurį galėjo girdėti banginiai.

Kadangi banginiai, kaip ir daug vandenyno gyvūnų, orientuodamiesi aplinkoje ir bendraudami su kitais savo rūšies atstovais pasitelkia garsą, nuolatinis variklių gausmas jiems kliudo aiškiai suprasti signalus ir didina stresą.

Įsivaizduokite, jei orientuotis, į kurią pusę eiti, galėtumėte tik pagal garsą, bet tuo pačiu metu jums svarbius garsus trukdytų girdėti įkyrus pašalinis triukšmas. Banginiai, kurių klausa itin jautri, jaučiasi panašiai.

Žinoma, po kelių dienų laivyba tęsėsi, o banginių streso lygis grįžo į įprastą. Kelios trumpos dienos, kurių metu banginiai tapo laimingi, baigėsi.

3. Savižudybių skaičius Anglijoje sumažėjo

Britų mokslininkai, kaip keistai tai beskambėtų, pastebėjo, kad per mėnesį po rugsėjo 11-osios savižudybių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 40 proc., arba beveik dvigubai.

Kodėl taip nutiko? Mokslininkai mano, kad tragedijos, kokios skaudžios bebūtų, turi tam tikrą psichologinį poveikį – jos suvienija žmones, priverčia juos pasijusti bendruomenės nariais, pajusti pareigos jausmą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės vėliava

JAV ir Jungtinė Karalystė istoriškai per pastarąjį šimtmetį pasižymėjo itin glaudžiais ryšiais.

Skirtingai negu JAV, Jungtinės Karalystės tiesiogiai teroristiniai išpuoliai nepaveikė ir tiesiogiai skausmo dėl to jie nepatyrė. Tačiau daug šalies gyventojų pajuto, kad amerikiečiams reikia jų paramos – ne tiek tiesioginės, kiek moralinės.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie jaučiasi reikalingi kitiems, yra mažiau linkę pakelti ranką prieš save. Šiuo atveju daug britų pasijuto būtent taip.

2. JAV pasikeitė narkotikų vartojimo įpročiai

Iki rugsėjo 11-osios saugumo patikros oro uostuose buvo gerokai mažiau griežtos negu dabar.

Tai reiškė, kad lengviau buvo ne tik skraidinti šampūno buteliukus ar atsisveikinti su artimaisiais prie pat lėktuvo durų, bet ir gabenti narkotikus. Konkrečiai – ekstazį.

Iki tragiškųjų rugsėjo 11-osios įvykių daugelyje pasaulio valstybių galiojo tvarka, pagal kurią žmogus, jei jis pats neketino skristi lėktuvu ir tik norėjo ką nors išlydėti, galėjo nueiti iki pat vartų niekieno nepatikrintas. Tikrinami buvo tik lėktuvo keleivių daiktai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Oro uosto laukiamasis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Oro uosto laukiamasis

Skirtingai negu kiti narkotikai, gabenami iš Pietų Amerikos, ekstazio tabletės JAV dažniausiai pasiekdavo iš Europos. Kai keleivis praeidavo apsaugą, jam jo bendrininkai tiesiog prie skrydžio vartų paduodavo narkotikus.

Po Rugsėjo 11-osios sugriežtintos saugumo procedūros reiškė, kad toks triukas nebepavykdavo. Per keletą metų po to buvo sulaikytas rekordinis skaičius žmonių, gabenančių ekstazį.

Galiausiai JAV šis narkotikas pradėjo pasiekti naujais keliais – žemės keliu per Meksiką ar Kanadą. Ir tapo sunkiau prieinamas, o tuo pačiu ir brangesnis.

Narkotikų vartojimo statistika JAV rodo, kad 2001 m. buvo didžiausio ekstazio populiarumo metai, vėliau šį narkotiką ėmė vartoti vis mažiau amerikiečių. Tiesa, receptinių vaistų vartojimas narkotiniais tikslais ėmė augti.

1. Daugiau traumuotų vaikų

Per metus, sekusius po rugsėjo 11-osios, daugiau negu pusė milijono Niujorko gyventojų kentėjo nuo kokios nors potrauminio streso sutrikimo formos.

Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą – karą, katastrofas, smurtą, seksualinę prievartą ir pan.

Vida Press nuotr./Stresas
Vida Press nuotr./Stresas

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra nuolatinis keliantis įtampą traumavusio įvykio prisiminimas, taip pat jis pasireiškia padidėjusiu uždarumu, piktumu, pablogėjusia atmintimi.

Tarp žmonių, kuriuos tiesiogiai paveikė išpuoliai, buvo ir apie 1700 nėščių moterų. Nieko pernelyg nenustebino tai, kad dalis jų praėjus keliems mėnesiams po atakų patyrė potrauminio streso sutrikimo požymius.

Vis dėlto paaiškėjo, kad šis sutrikimas paveikė netgi jų tuomet dar negimusius vaikus.

2002 m. mokslininkai išmatavo kortizolio lygį 38 moterų, kurios buvo netoli Pasaulinio prekybos centro išpuolių metu bei taip pat tuo metu buvo nėščios, organizmuose.

Kortizolis yra cheminė medžiaga, kuri leidžia netiesiogiai spręsti apie potrauminio streso sutrikimą – jei kortizolio lygis organizme žemas, tai parodo, kad asmuo greičiausiai kenčia nuo šio sutrikimo.

Paaiškėjo, kad moterys, kurios skundėsi potrauminio streso sutrikimo simptomais, vidutiniškai pasižymėjo žemesniu kortizolio lygiu organizmuose negu moterys, kurios simptomais nesiskundė.

To mokslininkai ir tikėjosi. Tačiau juos nustebino kitas atradimas – kad ką tik gimę motinų, kurių organizmuose buvo mažas kortizolio kiekis, kūdikiai irgi pasižymėjo mažu kortizolio kiekiu.

Tai reiškė, kad potrauminio streso sutrikimą kūdikiai, nors Rugsėjo 11-ąją dar net nebuvo gimę, paveldėjo iš motinų.

Panašų reiškinį mokslininkai anksčiau jau buvo pastebėję tirdami Holokaustą išgyvenusių asmenų palikuonis – jiems, net jei Holokausto metu dar nebuvo gimę, potrauminio streso sutrikimas pasireikšdavo dažniau negu kitiems žmonėms. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai šis fenomenas buvo fiksuotas „realiu laiku“.

Dar labiau sukrečiantis faktas – mokslininkai mano, kad viena karta šis reiškinys gali neapsiriboti. Kitaip tariant, dabartiniai 17-mečiai, gimę iškart po rugsėjo 11-osios ir paveldėję potrauminio streso sutrikimą, jį galimai perduos ir savo dar negimusiems vaikams.

Parengta pagal „Cracked“, „Guardian“, BBC.

_____________________________________________________________________

Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?