A.Voldemaras buvo pirmasis 1918 m. Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos ministras pirmininkas. Dar 1917 m. jis paskelbė savo karinę doktriną, skambėjusią gana neįprastai.
A.Voldemaras manė, kad Lietuvai kariuomenė nereikalinga, o vietoje to reikėtų pasitikėti tarptautine teise. Šią doktriną A.Voldemaras, nors ir trumpai, bandė įgyvendinti ir praktikoje. Kokia buvo A.Voldemaro doktrina ir kaip jam tai sekėsi?
Siūlė amžiną neutralumą
1917 m. A.Voldemaras tikėjo, kad Lietuva bus nepriklausoma, todėl skyrė didelį dėmesį geopolitikai ir palankiai tarptautinei situacijai.
Žinoma, mąstymu apie kitų šalių kariuomenes jis neapsiribojo. A.Voldemaras turėjo išskirtinį įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti būsima Lietuvos kariuomenė.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje A.Voldemaras gyveno Rusijoje, buvo Permės universiteto profesorius. 1916 m. įstojo į Tautos pažangos partija ir atstovaudamas jai dalyvavo 1917 m. Petrapilio lietuvių Seime. Šių rinkimų metu jis rašė straipsnius M.Yčo redaguotame Petrapilio lietuvių laikraštyje „Lietuvių balsas“.
Viename iš šio laikraščio straipsnių „Federacija ar nepriklausomybė“ jis svarstė, kokiai Lietuvai geriau susikurti – federacijos sudėtyje ar būnant nepriklausomai valstybei.
Straipsnis prasideda teiginiu: „Lietuvos atvejis yra sunkesnis už Lenkijos. Pati viena nepriklausomybės neapgins. Tokių nutikimų, kad šalis negali apginti savo nepriklausomybės, istorijoje yra labai daug.“
A.Voldemaras samprotavo, kodėl nepriklausomai Lietuvai būtų sunku išlaikyti savo nepriklausomybę. Jis leido suprasti, kad sunki Lietuvos padėtis nulemia tai, jog kariniu būdu išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę būtų labai sunku.
A.Voldemaras mąstė, kad karinis gynybos būdas yra tik vienas iš Lietuvos gynybos variantų. Jis labiau pasitikėjo tarptautine teise kaip gynybos forma.
Viena pagrindinių sąlygų, kurių Lietuva turi laikytis vykdydama krašto gynybą pasiremdama tarptautine teise, A.Voldemaras įvardijo buvimą neutralia valstybe.
Jis rašė: „Susikūrusi Lietuva turės būti amžinai neutrali valstybė, o Lietuvos nepriklausomybę gelbėtų tarptautinė teisė.“ Jis suprato grėsmę, kuri buvo galima tokiu būdu ginant Lietuvos nepriklausomybę, bet tikėjosi, kad jos pavyks išvengti.
A.Voldemaras rašė: „Lietuvos neutralitetui didelę grėsmę keltų Vokietijos ir Rusijos karas. Bet įmanoma, kad karas tarp Vokietijos ir Rusijos nekils, nes pastarasis karas vyko prieš šimtą metų. Todėl įmanoma, kad po šito karo irgi reiks laukti šimtą metų, kad tarp šių valstybių kiltų karas. Suteikus nepriklausomybę Lietuvai. Vokietija ar Rusija nedrįs atgal prisijungti Lietuvos, nes tai vėliau ar anksčiau reikštų karą tarp Vokietijos ir Rusijos.“
