„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl kurtieji nenori būti vadinami kurčnebyliais: atsakymai į dažniausius klausimus apie kurčiuosius ir gestų kalbą

Gegužės 4 d. sukanka 26 metai nuo tada, kai Lietuvoje gestų kalba buvo pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Tačiau daugelis girdinčiųjų apie šią kalbą ir kurčiuosius vis dar žino labai mažai. Todėl gimtoji kurčiųjų kalba dažnai įsivaizduojama neteisingai – pavyzdžiui, manoma, kad tai yra tik gestais rodomas lietuvių kalbos variantas. Tačiau išties tai – visiškai atskira kalba.
Gestų kalba
Gestų kalba / 123RF.com nuotr.

Portalas 15min pristato pagrindinius faktus apie kurčiuosius, Lietuvos kurčiųjų kalbą ir paneigia dažnai pasitaikančius mitus.

Pirmą kartą tekstas publikuotas 2018 m.

Kas turima omenyje sakant, kad gestų kalba – gimtoji kurčiųjų kalba?

Dažnas girdintysis įsivaizduoja, kad jei netektų klausos, skaitymas ir rašymas taptų pagrindiniu bendravimo su kitais žmonėmis būdu. Su tais, kurie apkursta jau būdami suaugę, dažniausiai taip ir būna.

Bet žmonėms, kurie gimsta kurti arba apkursta iki trijų metų, mokymasis lietuviškai skaityti ir rašyti taip pat, kaip kitiems vaikams, pareikalauja gerokai daugiau pastangų.

Jei vaikas kurčiųjų darželyje ar iš tėvų neišmoksta gestų kalbos iki pradėdamas lankyti mokyklą, jis gali susidurti su rimtais mokymosi sunkumais visą likusį gyvenimą, net jei jo intelektas yra normalus.

Jei žmogus gimsta ir auga visiškoje tyloje, jam garsais reiškiama kalba ne tik nėra vienas pagrindinių bendravimo būdų – jis jų išvis nesuvokia. Kadangi kurtieji vaikai negirdi aplinkinių kalbos, jie negali jos išmokti pamėgdžiodami.

Beveik visą informaciją kurtieji gauna tik matydami. Todėl gestų kalba yra vienintelė išties gimtoji kurčiųjų kalba – ją jie gali išmokti natūraliai ir lengvai, ji formuoja jų ryšį su pasauliu.

Jei vaikas kurčiųjų darželyje ar iš tėvų neišmoksta gestų kalbos iki pradėdamas lankyti mokyklą, jis gali susidurti su rimtais mokymosi sunkumais visą likusį gyvenimą, net jei jo intelektas yra normalus.

Tiesa, žmonių, kurie apkurto jau išmokę kalbėti, išmokta kalba lieka jų gimtoji. Jiems daug lengviau tiek kalbėti apkurtus, tiek išmokti skaityti iš lūpų.

Ar gestų kalba, kuria kalba Lietuvos kurtieji, yra gestais rodomas lietuvių kalbos variantas?

Ne. Su gestų kalba nesusipažinę asmenys dažnai mano, kad ji yra analogiška lietuvių kalbai – kiekvienas lietuviškas žodis ar raidė turi atitinkamą gestą, o žodžių tvarka sakiniuose ta pati – bet taip nėra. Gestų kalba turi savitą gramatiką ir leksiką.

Gestas dažniausiai nėra tiesioginis lietuviško žodžio ar raidės atitikmuo. Gestai žymi sąvokas. Lietuvių gestų kalba – ne lietuvių kalbos rodymas gestais, bet savarankiška kalba. Vienu metu kalbėti lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba yra neįmanoma.

Lietuvos kurčiųjų draugijos iliustr./Kurčiųjų simbolis
Lietuvos kurčiųjų draugijos iliustr./Kurčiųjų simbolis

Taip yra ne tik Lietuvoje: nors skirtingų šalių kurtieji kalba skirtingomis gestų kalbomis, jos visos tarpusavyje turi daug bendrumo ir skirtumų nuo žodinių kalbų.

Lietuvių gestų kalba neturi priešdėlių, galūnių, priesagų – iš esmės tik šaknis. Lietuvių gestų kalboje gestą sudaro penki skirtingi elementai: plaštakos forma, plaštakos padėtis, plaštakos rodymo vieta, plaštakos judesiai ir lūpų judesiai. Juos visus derinant galima perteikti daug skirtingų reikšmių.

Lietuvių gestų kalbos gramatika kitokia negu lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos gramatika paremta tuo, kad skiriasi žodžių laikai, linksniai ir t. t. Lietuvių gestų kalbos gramatika remiasi erdvės vartojimu, judesio pobūdžiu, veido išraiška.

Lietuvių gestų kalbos kurtieji mokosi kaip gimtosios. Lietuvių žodinė kalba jiems yra antroji kalba, kurios jie mokosi siekdami geriau integruotis į visuomenę. Mokantis lietuvių kalbos pirmenybė teikiama rašytinei formai, o sakytinės kalbos mokomasi pagal individualius vaiko gebėjimus.

Kuo skiriasi lietuvių šnekamoji kalba ir lietuvių gestų kalba?

Pagrindiniai skirtumai tarp gestų kalbos ir šnekamosios kalbos yra du. Pirmasis jų – gestų kalba yra vizuali.

Gestai, skirtingai negu žodžiai, dažnai yra panašūs į daiktus, veiksmus ar reiškinius, kuriuos įvardija. „Kėdė“, „mašina“, „gerti“ ar „žiūrėti“ - visus šiuos daiktus ar veiksmus reiškiantys gestai yra panašūs į pačius daiktus ar veiksmus.

Vizuali yra ir gramatika. Pavyzdžiui, prielinksniai „po“, „virš“ arba „ant“ neegzistuoja – jie parodomi vizualiai.Tai, kad vienas žmogus kitam kažką duoda, irgi parodoma vizualiai.

Antras esminis skirtumas tarp gestų kalbų ir žodinių kalbų yra tas, kad žodinės kalbos yra linijinės, t. y jose viskas eina iš eilės viena po kito, o gestų kalbos – labiau simultaninės, t. y. jose daugiau informacijos rodoma vienu metu.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos kurtieji, minėdami Tarptautinę kurčiųjų dieną, penktadienį Vilniuje organizuoja eitynes, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria negirdintys žmonės.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos kurtieji, minėdami Tarptautinę kurčiųjų dieną, penktadienį Vilniuje organizuoja eitynes, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria negirdintys žmonės.

Šnekant žodine kalba, vienu metu dviejų garsų, pvz., „m“ ir „a“ ištarti yra tiesiog neįmanoma, o visavertiškai suprasti du garsus irgi labai sunku – kiekvienas, kas bandė tuo pat metu ir klausytis mokytojos, ir bendrauti su suolo draugu, žino. Tačiau vienu metu rodyti, matyti ir suprasti du gestus galima.

Todėl gestų kalboje galima tuo pat metu rodyti daiktavardį ir kiekį, veiksmažodį kartu su subjektu ir objektu (pvz., „aš jo paprašiau“) ir pan.

Pavyzdžiui, rodant gestą „duoti“, priklausomai nuo plaštakos formos ir judesio krypties, tuo pačiu galima parodyti ir kokios formos daiktas yra duodamas (pvz., plaštaką sudedant panašia į puodelio formą, galima suprasti, kad omenyje turimas puodelis), ir kam yra duodama (pvz.., jei prieš tai buvo pasakyta, kad dešinėje pusėje yra mama, judesys į dešinę pusinę reikš, kad puodelis duodamas mamai).

Esama ir kitų skirtumų – vietoje intonacijos naudojama veido išraiška, informaciją galima perteikti ir tokiais nerankiniais elementais kaip lūpų judesiai, žodžių tvarka skirtinga ir t. t.

Be to, gestų kalboje labai svarbu ne tik patys gestai, bet ir mimika, galvos ir antakių judesiai. Jie visi turi savo reikšmę. Todėl kurčiasis, kalbantis su kitu kurčiuoju, girdančiajam klausytojui atrodys labai emocionalus ir ekspresyvus.

Kaip kurtieji gali susikalbėti su girdinčiaisiais?

Yra keletas būdų. Dažnai patogiausias būdas susikalbėti su gestų kalbos nemokančiais girdinčiaisiais – susirašinėjant ant popieriaus ar telefone. Be to, daug kurčiųjų moka skaityti iš lūpų. Kai kurie kurtieji ir patys gali kalbėti, bet tai priklauso nuo įvairių veiksnių – tiek nuo gabumų, tiek nuo klausos likučio.

Dar vienas būdas susikalbėti – samdant gestų kalbos vertėją.

Egzistuoja ir gestais rodoma lietuvių kalbos forma, vadinama kalkine gestų kalba. Tai tarsi tarpinis variantas tarp lietuvių ir gestų kalbos: vietoje žodžių rodomi iš gestų kalbos imami gestai, tačiau gramatika – lietuviška. Kalkinę kalbą girdintieji dažnai tapatina su gestų kalba, tačiau tai nėra tas pats.

Žmonės, kurie gerai moka lietuvių kalbą, nes apkurto jau išmokę kalbėti lietuviškai, dažnai išmoksta kalkinę kalbą, nes tai paprasčiau negu gestų kalbą mokytis iki galo. Taip pat daro ir dalis girdinčiųjų, kurie nori susikalbėti su kurčiaisiais.

Tačiau visapusiškai gestų kalbos taip perteikti neįmanoma, nes pradingsta daug niuansų. Ir kurtiems nuo gimimo žmonėms, kurie mąsto gestų kalba, kalkinę gestų kalbą suprasti nėra lengva.

Augusto Četkausko nuotr./Lietuvos vyrų olimpinė kurčiųjų rinktinė
Augusto Četkausko nuotr./Lietuvos vyrų olimpinė kurčiųjų rinktinė

Ką daro kurtieji, kai turi parodyti žodį, kurio atitikmens gestų kalboje nėra?

Lietuvių gestų kalba turi ir gestų abėcėlę, kurioje kiekvienas gestas atitinka tam tikrą lietuvių kalbos raidę. Kurtieji gestų abėcėlę pasitelkia rodydami retai vartojamus terminus ir žodžius, kurie neturi savo gestų. Tačiau paprastai tai naudojama tik išskirtiniais atvejais, nes nėra patogu: jei tik žodis tampa dažnai vartojamu, jam kurtieji susikuria gestą. Taip pat pirštų abėcėlė kartais vartojama bendraujant su girdinčiaisiais.

Kaip atsiranda nauji gestai?

Dažniausiai vartojamas būdas – pasirinkti kokį nors panašios reikšmės gestą ir pakeisti lūpų judesį, lūpomis tariant tą žodį, kuris reikalingas.

Jeigu atsiranda naujas daiktas, kuriam reikia pavadinimo gestų kalba, gestai pasidaromi kitokiu būdu - atvaizduojant daikto formą arba kaip jis naudojamas.

Kartais gestas gali būti pasidaromas kopijuojant lietuviško žodžio struktūrą, jeigu lietuviškas žodis yra sudurtinis (sudarytas iš dviejų žodžių) arba su priešdėliu. Pavyzdžiui, terminas prieveiksmis gali būti parodytas iš dviejų gestų „prie“ ir „veiksmas“, pusdalyvis“ - „pusė“ ir „dalyvauti“. Tokiais atvejais lūpomis irgi turi būti aiškiai artikuliuojamas lietuviškas žodis.

Jeigu atsiranda naujas daiktas, kuriam reikia pavadinimo gestų kalba, gestai pasidaromi kitokiu būdu - atvaizduojant daikto formą arba kaip jis naudojamas. Pavyzdžiui, „planšetinis kompiuteris“ yra parodomas imituojant piršto braukimą per ekraną.

Kiek lietuvių gestų kalboje yra žodžių?

Kiek tiksliai Lietuvos kurtieji vartoja savitų gestų – pasakyti neįmanoma. Į lietuvių gestų kalbos žodyną dabar yra įtraukta apie 9000 gestų, tačiau jis visų gestų neapima. Be to, gestų kalba dėl savo principų turi labai plačias raiškos galimybes – pagal poreikį nėra sunku sugalvoti naują gestą, kuris tiktų konkrečioje situacijoje. Tik tokio gesto tapimas visuotinai priimtu gali užtrukti.

Kalbantieji lietuvių gestų kalba didžiausių problemų patiria dėl mokslinius terminus atitinkančių gestų trūkumą. Kalbantieji gestų kalba, skirtingai negu kalbantieji įprasta lietuvių kalba, susidūrę su mokslinio gesto trūkumo negali tiesiog pasiskolinti tarptautinio žodžio, todėl dažniausiai tenka verstis pirštų abėcėle.

Ar gestų kalbos buvo kuriamos specialiai kurtiesiems mokyti?

Ne. Istoriniai šaltiniai rodo, kad gestų kalbos formavosi savaime, didesniuose miestuose buriantis kurčiųjų bendruomenėms. Negirdintiems žmonėms stengiantis susikalbėti tarpusavyje, gestų kalbos formavosi pačios, dar gerokai iki girdintiesiems susirūpinant kurčiųjų mokymu.

Ar egzistuoja tarptautinė gestų kalba?

Kaip ir girdintieji, taip ir kurtieji visose šalyse bendrauja savo kalbomis, ir lietuvių gestų kalba skiriasi nuo anglų ar prancūzų gestų kalbos.

Tačiau egzistuoja ir tarptautinė gestų kalba, daugiausia paremta amerikiečių gestų kalba, atsiradusi tarptautinėse kurčiųjų konferencijose ir susibūrimuose, Ji leidžia dalyviams paprasčiau tarpusavyje susikalbėti. Dabar tarptautinė gestų kalba yra naudojama plačiai, kaip ir anglų kalba. Mokėdami tarptautinę gestų kalbą, du kurtieji galės visavertiškai bendrauti.

Bet net ir tarptautinės gestų kalbos nemokant, kurtiesiems iš Lietuvos ir Kinijos susikalbėti bus lengviau nei girdintiesiems iš tų pačių šalių. Tam pasitarnaus natūrali kūno ekspresija.

Kodėl kurtieji nenori būti vadinami kurčnebyliais?

Ilgą laiką kurčnebyliais buvo vadinami kurtieji, kuriems nepavyko išmokti ar kurie neturėjo galimybės išmokti kalbėti bei skaityti iš lūpų. Tokie kurtieji, kurie kalbėdavo tik gestų kalba, buvo laikomi atsilikusiais.

Tai tam tikra prasme jie ir buvo, nes neišmokę kalbos jie tapo atskirti nuo visuomenės ir izoliuoti nuo tolesnės raidos galimybės. Tačiau tai buvo ne jų, o aplinkos kaltė – jei tokie vaikai būtų buvę mokomi gestų kalbos, jų raida būtų buvusi lengvesnė.

Vida Press nuotr./Klausos negalia
Vida Press nuotr./Klausos negalia

Dabar priimta manyti, kad kurtieji, kurie moka kalbėti gestų kalba, nėra nebyliai, net jei jie ir nevartoja sakytinės kalbos. Gestų kalba jie gali puikiai susikalbėti, nes gestų kalba yra tokia pat turtinga kaip žodinė kalba. Todėl žodis „kurčnebylys“ jiems nėra priimtinas.

Kokia kalba kurtieji mąsto?

Jei yra kurti nuo gimimo ar apkurto kūdikystėje ir turėjo galimybę nuo mažens mokytis gestų kalbos – jie mąsto gestų kalba, kitaip negu girdintieji. Girdinčiajam tai labai sunku įsivaizduoti, nes tarp sakytinės ir vizualios kalbos yra daug didesnis skirtumas nei, tarkime, tarp anglų ir rusų. Tyrimai rodo, kad skiriasi girdinčioji ir kurčiojo, kurio gimtoji kalba yra gestų kalba, smegenų veikla.

Kurtieji mąsto gestų kalba taip pat, kaip girdintieji formuluoja mintis savo gimtąja kalba.

Girdintys žmonės tam tikrus garsų derinius supranta kaip žodžius. Juos žmogaus smegenys apdoroja ir sujungia su atitinkamais „paveiksliukais“, ir informacija yra išsaugoma smegenyse. Savo ruožtu kiekvieną paveiksliuką atitinka tam tikras žodis.

Tuo tarpu gestų kalba mąstantys kurtieji minčių ir savokų gali neįvilkti į žodinę formą. Jie sieja tam tikrus vaizdinius su tam tikrais gestais. Kurtieji mąsto gestų kalba taip pat, kaip girdintieji formuluoja mintis savo gimtąja kalba.

Jei kurčias asmuo nėra mokęsis nei gestų kalbos, nei šnekamosios kalbos, jis mąsto vizualiai, paveikslėliais, tačiau apie tokius žmones žinoma nedaug dėl natūralių priežasčių – tik tie, kurie galiausiai išmoko kokią nors kalbą, galėjo perteikti savo patirtį.

Kaip kurtieji atkreipia kito žmogaus dėmesį, jei negali naudotis garsu?

Kurčiųjų kultūroje esama įvairių būdų – patapšnojimas per petį, mojavimas ranka į konkretaus žmogaus pusę, beldimas į stalą ar trepsėjimas koja į grindis sukeliant vibraciją, prašymas šalia esančio asmens, kad patapšnotų per petį žmogui, kurį norima pakviesti, šviesos uždegimas patalpoje. Jei asmuo gerai pažįstamas, galima netgi mesti lengvą daiktą.

Ar kurtumas išgydomas?

Ilgą laiką visuomenėje buvo priimtas požiūris, kad kurtumas – tai negalia, kurią reikia gydyti, o kurtieji turi būti kuo panašesni į girdinčiuosius. Šiuolaikinė technika kai kuriems kurtiesiems arba neprigirdintiems asmenims gali pagerinti klausą. Dažniausiai gydymui pasitelkiami klausos aparatai arba kochleariniai implantai – kitų būdų nelabai yra.

Ilgai buvo manoma, kad kurtieji privalo būti mokomi kalbėti balsu ir skaityti iš lūpų – taip jie maksimaliai pritaps prie girdinčiųjų. Tai dažnai sukeldavo problemų – siekiant vaikus žūtbūt išmokyti šnekamosios kalbos ir ribojant jų bendravimą gestais, jiems buvo kenkiama.

Tačiau dabar vis dažniau sutinkamas požiūris, kad kurčiuosius reikia traktuoti kaip mažumą, kuri gali puikiai funkcionuoti visuomenėje, tik kalba kita kalba. Tik labai svarbu jiems sudaryti sąlygas jos mokytis nuo mažumės.

Svarbu pažymėti, kad klausos aparatai ir implantai ne visada padeda – pavyzdžiui, kai yra didelis triukšmas, kai kalba daugiau negu vienas žmogus. Be to, ne visiems jie yra tinkami.

Pasaulio kurčiųjų federacija rekomenduoja tėvams, net jei jie pasirenka bandyti implantaciją, sudaryti vaikams kuo ankstyvesniame amžiuje galimybę išmokti ir gestų kalbą. Tuomet jo vystymasis bus lengvesnis. Kuo anksčiau vaikas įgyja kalbos pagrindus, tuo lengviau jam vystytis toliau. Ir atvirkščiai – jei vaikas laiku neišmoks kalbos, jam vėliau vystytis bus sunkiau ir jis išties gali patirti mokymosi sunkumų.

Kaip klostėsi kurčiųjų istorija Lietuvoje?

Lietuvių gestų kalbos istorinės sąsajos su kitomis gestų kalbomis nėra tyrinėtos, tačiau akivaizdu, kad lietuvių gestų kalba turi labai daug panašių gestų su rusų gestų kalba, kuri savo ruožtu didele dalimi perėmė prancūzų gestų kalbą.

Ilgą laiką Lietuvoje, kaip ir likusiose pasaulio šalyse, kurtieji laikyti protiškai atsilikusiais ir nemokytinais. XIX a. pradžioje kurčiuosius Vilniuje mokęs Zygmantas Anzelmas sukūrė pirmąją lietuvišką gestų kalbos abėcėlę. Joje gestai rodyti dviem rankom. XX a. viduryje Vilniuje buvo sukurta nauja gestų kalbos abėcėlė, kur gestai rodomi viena ranka. Ji vartojama iki šiol.

Pirmoji Lietuvos kurčiųjų organizacija – Lietuvos kurčiųjų nebylių globos draugija – buvo įsteigta 1938 m. Savo institutą ji atidarė 1939 m. Taip pat 1938 m. Kaune veiklą pradėjo kurčiųjų institutas. 1940 m. abu institutai buvo sujungti.

Sovietmečiu veikė Lietuvos kurčiųjų nebylių draugija. Ji rūpinosi kurčiųjų įdarbinimu, teikė jiems pagalbą buities klausimais, tarpininkavo darbovietėse, sveikatos apsaugos įstaigose, teismuose.

1995 m. gestų kalbą Lietuvoje Vyriausybė pripažino kurčiųjų gimtąja kalba. Kurtieji vaikai taip oficialiai buvo pripažinti dvikalbiais, ugdymo procese abi kalbos įgijo lygų statusą.

Gestų kalbą pripažinus gimtąja, įsteigti vertėjų centrai, atsirado gestų kalbos vertėjo specialybė, pradėtas rengti aiškinamasis lietuvių gestų kalbos žodynas. Lietuvių gestų kalbos kurtieji mokosi mokykloje kaip gimtosios.

Lietuvoje pasitaiko pavienių iniciatyvų, kad gestų kalba turėtų būti įtraukta ir į Lietuvos Konstituciją, tačiau šiuo metu jos nėra toli pažengusios.

Tarptautinė kurčiųjų diena Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, minima paskutinį rugsėjo savaitgalį.

123rf.com nuotr./Gestų kalba
123rf.com nuotr./Gestų kalba

Kiek gestų kalbą mokančių žmonių yra Lietuvoje?

Sunku pasakyti. Kurčių žmonių Lietuvoje, Lietuvos kurčiųjų draugijos žiniomis, yra per 4 tūkst., neprigirdinčių – apie 30 tūkst. Dalis jų gimė kurti ar apkurto ankstyvoje jaunystėje, kita dalis apkurto jau išmokusi lietuvių kalbą. Vieni jų negirdi išvis nieko, kiti su šiuolaikiniais klausos aparatais girdi visai neblogai.

Kurčių žmonių Lietuvoje, Lietuvos kurčiųjų draugijos žiniomis, yra per 4 tūkst., neprigirdinčių – apie 30 tūkst.

Aišku, gestų kalbą moka ne visi jie, taip pat dalis jų, kurie apkurto jau išmokę lietuvių kalbą, moka tik kalkinę gestų kalbą, kurios jiems užtenka. Antra vertus, gestų kalbą moka ir dalis girdinčiųjų – tiek dirbančių vertėjais ar pedagogais, tiek užaugusių kurčiųjų šeimose.

Noriu mokytis gestų kalbos. Kur kreiptis?

Savarankiškam mokymui galima pasitelkti kompiuterinę lietuvių gestų kalbos mokymosi programą: http://zodynai.ndt.lt/gestai/.

Gestų kalbos pašnekesių žodynėlį galima rasti adresu http://pz14.lkd.lt.

Gestų kalbos žodyną galima rasti adresu http://gestai.ndt.lt/.

Nemokamus lietuvių gestų kalbos kursus organizuoja Všį Surdologijos centras, su juo galima susisiekti kontaktais surdo@lkd.lt.

Daugiau informacijos galima ieškoti Lietuvos kurčiųjų draugijos puslapyje: www.lkd.lt. Šiame puslapyje taip pat galima rasti daugiau informacijos apie lietuvių gestų kalbą ir kurčiųjų bendruomenę.

Ieškau gestų kalbos vertėjo. Kur kreiptis?

Bendrą informaciją apie gestų kalbos vertimą ir vertimo centrų kontaktus rasti galima čia: http://www.lkd.lt/files/Image/Surdologijos%20centras/Lankst_2.jpg.

Tekstas parengtas pagal Lietuvos kurčiųjų draugijos internetinį puslapį ir Mantrimo Danieliaus knygą „Lietuvių gestotyros pagrindai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs