15min kviečia susipažinti su 11 didžiausių Ukrainos miestų vardų kilme.
Kyjivas
Kyjivo vardas – labai senas, minimas dar senosiose rytų slavų kronikose. Šio miesto vardas kildinamas kunigaikščio Kyjaus vardo – pasak XII a. pradžioje surašytos Kyjivo Rusios istorinės kronikos, Kyjus su dviem broliais drauge 482 m. įkūrė Kyjivą.
Ar kronikose užfiksuota legenda teisinga – dabar pasakyti neįmanoma, tačiau archeologiniai tyrimai rodo, kad miestas buvo įkurtas VI ar VII a. po Kr. Kyjivo Rusios sostine Kyjivas tapo 882 m.
Didelėje dalyje pasaulio, taip pat ir Lietuvoje, miestas tradiciškai buvo vadinamas Kijevu pagal rusišką miesto vardą. Žlugus SSRS ir Ukrainai tapus nepriklausoma, šalies valdžia teisės aktais įtvirtino, kad lotyniška abėcėle miesto vardas turėtų būti rašomas kaip „Kyjivas“ – pagal ukrainietišką miesto vardą.
Charkivas
Charkivas vadinasi pagal per miestą tekančią Charkivo upę. Miestas išaugo Charkivo tvirtovės, kurią 1654 m įkūrė iš Ukrainos teritorijos netoli Dniepro dėl Chmelnickio sukilimo sukeltos suirutės traukęsi kazokai, vietoje.
Tvirtovė buvo pavadinta pagal šalia tekančią upę. Panašiai kaip Kyjivo atveju, tradiciškai miestas kitomis kalbomis ilgai buvo vadinamas Charkovu pagal rusišką jo pavadinimą, tačiau pastaruoju metu jį pagal ukrainietišką pavadinimą linkstama vadinti Charkivu.
Odesa
Odesos vardo kilmė – graikiška. Iki 1795 m. Odesos vietoje buvusi gyvenvietė vadinta Chadžibėjum pagal XIV a. čia tvirtovę įkūrusio totorių chano vardą.
XVIII a. pabaigoje turkų valdyta gyvenvietė perėjo Rusijos imperijai ir čia 1794 m. įkurtas uostas buvo pavadintas Odesa pagal senovės Graikijos Odeso miestą, kuris, kaip tuomet manyta, kadaise buvo įsikūręs būtent šioje vietoje. Graikų kilmės vardais tuomet pavadinti buvo ir keli kiti naujai regione kuriami miestai.
Tik vėliau archeologai nustatė, kad graikiškasis Odesas buvo toliau į Vakarus, maždaug ten, kur dabar yra Bulgarijos miestas Varna.
Dnipras
Dnipras dabar vadinasi pagal Dniepro upę. Anksčiau miestas vadinosi kitaip. Įkurtas 1776 m., miestas tuomet valdžiusios carienės Jekaterinos garbei pavadintas Jekaterinoslavu.
Vėliau istorijoje Dnipras buvo žinomas įvairiais vardais – kaip Jekaterinoslavas, Novorosiskas, Katerinoslavas.
1926 m. sovietai miestą pervadino Dnipropetrovsku pagal pro miestą tekančią Dniepro upę ir komunistų partijos lyderį Grigorijų Petrovskį. 2016 m. Ukrainos Aukščiausioji Rada, vykdydama dekomunizaciją, nurodė miesto pavadinimą pakeisti tiesiog į Dniprą.
Doneckas
Donecko miestas buvo įkurtas 1869 m., kuomet britų verslininkas Johnas Hughesas čia pastatė metalurgijos gamyklą, o netoliese įkūrė kelias anglies kasyklas. Gamyklos ir kasyklų darbininkų gyvenvietė pavadinta Juzovka pagal verslininko pavardę.
Gyvenvietė sparčiai augo ir 1917 m. gavo miesto teises. 1924 m. miestas pervadintas Stalino vardu. 1961 m., SSRS vykstant destalinizacijai, miestas buvo pervadintas Donecku pagal pro miestą tekančią Doneco upę.
Zaporižia
Zaporižios miesto pavadinimas, verčiant iš ukrainiečių kalbos, reiškia „už slenksčių“. Taip miestas pavadintas, nes yra įsikūręs už slenksčių – į pietus nuo Dniepro upės slenksčių, kurie seniau labai kliudė navigacijai upe. 1932 m. slenksčiai buvo užtvenkti pastačius Dniepro hidroelektrinę.
Miestas buvo įkurtas 1770 m. kaip tvirtovė ir iki 1921 m. vadinosi Aleksandrovskas.
Kaip ir kai kurių kitų miestų atveju, tradiciškai miestas pagal transliteraciją iš rusų kalbos buvo vadinamas Zaporože, tačiau dabar pagal ukrainiečių kalbą įprastai yra vadinamas Zaporižia.
Lvivas
Lvivas buvo įkurtas apie 1250 m. Haličo kunigaikščio Danieliaus, šis miestą pavadino savo sūnaus Levo garbei. 1272 m. greitai plėtęsis miestas tapo Haličo-Voluinės karalystės sostine.
Įvairiomis kalbomis miestas vadinosi Lvigorodu, Lvivu, Lvovu, Leopoliu, Lembergu. Galiausiai ukrainiečių kalboje nusistovėjo miesto vardas Lvivas, o lenkai ir rusai jį vadino Lvovu.
Kryvyj Rihas
Kryvyj Riho pavadinimas, išvertus iš ukrainiečių kalbos, reiškia „kreivas ragas“ ar „išlenktas kyšulys“. Miestą XVIII a. įkūrė Zaporižios kazokai.
Vietinės legendos teigia, kad miesto įkūrėjas buvo „kreivas“ (vienaakis) kazokas, vardu Rihas. Tačiau istoriniai įrašai rodo, kad dar iki įkuriant gyvenvietę aplinkinė teritorija jau buvo vadinama šiuo vardu. Greičiausiai Kryvyj Riho vardas kilo pagal Inguleco ir Saksahanės upių, kurių santakoje įsikūręs miestas, santakos žemės formą.
Mykolajivas
Mykolajivą 1789 m. po Rusijos-Turkijos karo įkūrė rusų kunigaikštis Grigorijus Potiomkinas. Kadangi miestas kūrėsi prie laivų statyklos, jis miestą pavadino pagal jūreivių globėją šv. Mikalojų.
Rusų kalba šventojo vardas yra šv. Nikolajus, tad rusiškai miestas vadinasi Nikolajevu, tačiau dabar įprastai naudojamas ukrainietiškas miesto pavadinimas.
Sevastopolis
Kaip ir Odesos atveju, parenkant vardą Sevastopoliui norėta pabrėžti, kad miesto šaknys slypi senovės Graikijoje.
Miesto pavadinimas yra graikiškų žodžių „sevastos“, reiškiančio „garbingasis“, ir „polis“, reiškiančio „miestas“, junginys.
Visgi miesto vardas nėra iš senovės Graikijos laikų. Greičiausiai miestas buvo pavadintas imperatorienės Jekaterinos garbei. Senovės Romoje aukščiausias moterims imperatorienėms suteikiamas titulas buvo „Augusta“ („garbingoji“), o „Sevastos“ yra šio žodžio graikiškas atitikmuo.
Mariupolis
Mariupolis, kurio vardas graikiškai reiškia „Marijos miestas“, buvo įkurtas 1778 m. Iš pradžių miestas vadinosi Pavlovskas, bet greitai buvo pervadintas pagal imperatorienės Jekaterinos II sūnaus Pavelo I žmoną, būsimąją imperatorienę Mariją Fiodorovną.
Taip pat Mariupolio miesto vardas kildinamas ir iš graikų gyvenvietės Mariampolio, kuri buvo Bakčisarajaus miesto Kryme priemiestis. Įkūrus Mariupolį, daug graikų ortodoksų iš šios gyvenvietės buvo perkelta į Mariupolį. Didelė graikų ortodoksų bendruomenė mieste gyvena ir dabar.
1948–1989 m. miestas vadinosi Ždanovu pagal šiame mieste gimusį aukštą komunistinį veikėją Andrejų Ždanovą.
