UNESCO pasaulio paveldo sąraše šiuo metu yra 1121 gamtos ir kultūros vertybės, esančios 167 valstybių narių teritorijose.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos keturios Lietuvos materialaus paveldo vertybės: Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004) ir Struvės geodezinis lankas (2005). Turime daugiausia vertybių, įrašytų į Pasaulio paveldo sąrašą, Baltijos regione (Latvija, Estija po dvi).
Materialųjį paveldą UNESCO pasaulio paveldo sąraše gali sudaryti istoriniai pastatai, vietovės ir išskirtinės gamtos teritorijos, tačiau į šį sąrašą įtraukiamų vertybių pobūdis iš tiesų labai platus ir apimantis ne vieną sritį.
Svarbiausia, kad į sąrašą patenkanti vertybė turėtų visuotinę vertę istoriniu, moksliniu, meniniu, estetiniu ar antropologiniu aspektu bei daranti įtaką pasaulinei žmonijos raidai.
UNESCO paveldas – ne „grožio konkursas“
Gizos piramidės Egipte, Didysis barjerinis rifas Australijoje, Galapagų salos Ekvadore, Tadžmahalo šventykla Indijoje, Didysis kanjonas JAV ar Akropolis Graikijoje – šie pasaulio paveldo objektai gali reikšti puikų žmonijos pasiekimą ir būti mūsų intelektinės istorijos Žemėje įrodymu, arba tai gali būti išskirtinė gamtos grožio vieta, taip pat, tai gali būti dramatiškas mūsų žmonijos istorijos liudijimas.
„Kartais pasaulio paveldo sąrašą painiojame su grožio konkursu.
Kartais pasaulio paveldo sąrašą painiojame su grožio konkursu.
Estetinis kriterijus nėra pagrindinis, vertybės gali būti ne tik grožio, bet ir dramatinių įvykių, kurie pakeitė žmonijos mąstymą, (Hirošimos taikos memorialas Japonijoje, Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, Vergų paskirstymo punktas Gorė saloje, Senegale) rezultatas“, – pasakoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė.
Paveldo specialistė R.Kepežinskienė pažymi, kad į pasaulio paveldo sąrašą įtraukiami objektai, kurie turi išskirtinę visuotinę vertę ir jų neriboja valstybių sienos. Jie svarbūs visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms.
Norint patekti į sąrašą laukia ilgas kelias
R.Kepežinskienės teigimu, įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą yra ilgas ir daugialypis procesas, reikalaujantis tampraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, aukštos ekspertinės kompetencijos ir nuoseklaus, ilgalaikio finansavimo.
„Visų pirma, pretenduojantis paveldo objektas įrašomas į Preliminarų šalių narių sąrašą ir tik praėjus vieneriems metams gali būti rengiama paraiška į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paraiškoje pateikiama išsami informacija apie vertybės istorines, kultūrines vertes, pagrindžiama vertybės išskirtinė visuotinė vertė, nustatomos vertingosios savybės, nominuojama teritorija ir parengiamas įtikinamas, veiksmingas jos išsaugojimo ir valdymo planas“, – apie procesą pasakoja specialistė.
Teikiant dokumentą būtina atlikti išsamią vertybės nacionalinę, regioninę ir pasaulinę lyginamąją analizę, kurios pagalba pagrindžiamas tokios rūšies vertybės atstovavimo Pasaulio paveldo sąraše trūkumas.
Paprastai paraišką parengti užtrunka ne vienerius metus. Pateikus ją, prasideda dviejų metų svarstymo ciklas, kurio metu Pasaulio paveldo centras, UNESCO patariamosios ekspertinės organizacijos ICOMOS ar IUCN vykdo vertinimo procesą ir teikia išvadas Pasaulio paveldo komitetui. Jis ir priima galutinį sprendimą UNESCO Pasaulio paveldo komiteto metinėje sesijoje.
„Šiuo metu visą šį procesą „išgyvena“ Kauno modernizmo architektūros paraiškos teikėjai. Išties, šios vertybės įrašymo sėkmę lems ne tik kokybiškas pasirengimas, bet ir atkaklus įtikinimas dėl efektyvaus jos valdymo ir išsaugojimo. Taip pat, diplomatinis, lobistinis darbas, siekiant vykdyti kuo platesnę vertybes pristatymo, viešinimo ir sklaidos kampaniją tarptautiniu mastu“, – įsitikinusi R.Kepežinskienė, kuri taip pat prisidėjo prie šios paraiškos rengimo.
Paveldo vertybės svarbios formuojant šalies įvaizdį
Įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą yra svarbus valstybės pasiekimas ir pasididžiavimas, kuris Pasaulio paveldo sesijos metu yra palydimas ovacijomis ir sveikinimais šalies ambasadoriams ir kitiems valstybės delegatams. Sėkmingas rezultatas liudija valstybės indėlį ir ilgą jo diplomatinio ir ekspertinio, institucinio darbo procesą.
Tačiau, pasak R.Kepežinskienės, tikrasis nuoseklus ir ilgalaikis darbas prasideda tik tuomet, kai vertybė įrašoma į Pasaulio paveldo sąrašą ir tuo būdu valstybė įsipareigoja sudaryti palankias sąlygas šios kultūros ar gamtos paveldo vertybės apsaugai, išsaugojimui, pristatymui ir perdavimui ateinančioms kartoms.
„UNESCO teisinės nuostatos įpareigoja valstybę bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir užtikrinti veiksmingas apsaugos priemones, kad vertybės būklė išliktų nepakitusi arba pagerėtų.
UNESCO teisinės nuostatos įpareigoja valstybę bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir užtikrinti veiksmingas apsaugos priemones, kad vertybės būklė išliktų nepakitusi arba pagerėtų.
Žinoma, mes ne tik įsipareigojame išsaugoti pasaulio paveldą visai žmonijai, bet taip pat galime sulaukti neatidėliotinos pagalbos iš tarptautinės bendruomenės – techninės, finansinės, ekspertinės“, – teigia paveldo specialistė.
Pasaulio paveldo statusas yra globaliu mastu galiojantis vardinis ir kokybinis ženklas, reiškiantis tarptautinį pripažinimą. Šios vertybės yra konkurencingiausios ir lankomiausios turistinės vietovės pasaulyje, kurias valstybės siekia panaudoti pristatydamos šalies kultūrą.
Pasaulio paveldo vertybės yra svarbus ekonominis šalies išteklius, skatinantis atvykstamąjį turizmą, didinantis šalies patrauklumą, kultūrinį pažinimą, turintis neabejotiną ekonominę grąžą.
Taikomasi prie šiuolaikinės visuomenės
Klaidingai manoma, kad neverta investuoti į paveldo objektus ar teritorijas, nes tuo atveju yra taikoma daug apribojimų.
Būtina atsižvelgti į tai, kad paveldas egzistuoja tik tuomet, kai jungia kultūrą, gamtos urbanistiką, bendruomenes, todėl bet koks jo integravimas į bendrą miesto struktūra, yra labai svarbus.
Kuomet paveldas tinkamai naudojamas, jis ne tik kelia miesto ar šalies įvaizdį, bet iš tiesų gali būti ir puiki investicija.
„Vis pasigirsta kalbų, neva Vilniaus istorinis centras ar Kuršių nerija gali būti išbraukti iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo dėl pernelyg sparčios plėtros ar kitos netinkamos veiklos. Nemanau, kad taip gali nutikti, jei šių vertybių urbanizuotos ir gamtinės aplinkos kokybė neblogės. Sutinku su ekspertais, sakančiais, kad svarbu išvengti itin tankaus užstatymo bei monotoniškos ir vertingos aplinkos neatspindinčios architektūros. Bet turime suprasti, kad visuomenės poreikiai ir gyvenimo būdas keičiasi, todėl į tai turi būti atsižvelgta ir planuojant saugomų teritorijų plėtrą ar tvarkymą“, – įsitikinusi R.Kepežinskienė.
Visuomenės poreikiai ir gyvenimo būdas keičiasi, todėl į tai turi būti atsižvelgta ir planuojant saugomų teritorijų plėtrą ar tvarkymą.
Kaip teigia specialistė, UNESCO pasisako prieš „sumuziejintą“ ir „įšaldytą“ paveldo traktavimą, ragindama vystyti teritoriją remiantis darnia ir kokybiška šiuolaikinės architektūros integracija į istorinę aplinką, išsaugoti istorinę, kultūrinę vietos tapatybę.
Pasaulio paveldo komitetas ir visa tarptautinė UNESCO bendruomenė suinteresuota, kad paveldas atrastų tinkamas funkcijas šiuolaikiniame žmonių gyvenime.
Piliečių sąmoningumas itin svarbus paveldo išsaugojime
Norint, kad paveldo vertybės būtų vertinamos ir sėkmingai integruojamos į šiuolaikinio žmogaus kasdienybę, svarbus ir visuomenės įsitraukimas.
Pastebima, kad domėjimasis paveldo vertybėmis auga kartu su bendru pilietiniu ugdymu, švietimu ir augančiu piliečių sąmoningumu.
„Didelis požiūrio postūmis įvyko tuomet, kai atsirado vietos bendruomenės, vis aktyviau siekiančios dalyvauti paveldo išsaugojimo procesuose, skatinančios viešas diskusijas apie kultūros paveldo svarbą ir jos išsaugojimą jų aplinkoje. Pasaulinė praktika rodo, kad domėjimasis pasaulio paveldo vertybėmis lemia vietos žmonių dalyvavimas apsaugos ir valdymo procesuose, dalinimasis bendra atsakomybe, nes materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas yra nepaprastai glaudžiai susijęs su vietos gyventojų kultūriniu identitetu, jų gyvenimo būdu, tradicijomis ir pan.“, – teigia R.Kepežinskienė.
Pasak pašnekovės, paveldo išsaugojimas nėra vien teisinis reglamentavimas, tai daugiau valstybės piliečių sąmoningas, moralinis įsipareigojimas ir atsakomybės prisiėmimas, siekiant kultūros vertybes išsaugoti dabarties ir ateities kartoms.
„Manau, kad prie šių tikslų įgyvendinimo labai daug prisideda tokios projektinės iniciatyvos, kaip kultūros paveldo festivalis Heritas“, „FIXUS Mobilis“ projektas, siekiantys pagerinti kultūros paveldo valdymą ir skatinti paveldo priežiūros įgūdžius kultūros paveldo objektų valdytojams“, – sako R.Kepežinskienė.
2020-ieji – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metai
Siekiant skatinti visuomenės supratimą apie paveldo vertybes ir minint svarbias jubiliejines datas, 2020 metus LR Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.
2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, šiais metais Kuršių nerija mini 20 metų o Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.
Tad skaičiuojame jau ketvirtį amžiaus nuo tada, kai įtaigios Lietuvos valstybės diplomatijos ir tarptautinio bendradarbiavimo dėka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašyta pirmoji Lietuvos vertybė.
„Dėl pandemijos grėsmių nemažai svarbių projektų neįvyko arba buvo nukelti į kitus metus. Tačiau turime pasidžiaugti, kad nepaisant suvaržymų įgyvendinome daug svarbių projektų: parengta vieninga UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų komunikacinė kampanija, parengta paroda „Lietuvos vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose“ su mobilia aplikacija bei numatyta edukacine programa jaunimui ir moksleiviams, kurią dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paroda eksponuojama iki metų pabaigos Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11. Taip pat, bendradarbiaujant su dokumentinio kino kūrėju Arvydu Barysu sukurti du filmai apie Kuršių neriją ir Kernavės archeologinę vietovę“, – apie šių metų išskirtinumus pasakoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė.
R.Kepežinskienė džiaugiasi, kad prie jubiliejinių metų prisidedančios organizacijos skatina ne tik plačiosios visuomenės, bet ir mokslinės bendruomenės įsitraukimą.
Rugsėjį Kernavėje vyko seminaras apie archeologinius tyrinėjimus, o spalio pabaigoje Kuršių nerijoje numatoma tarptautinė konferencija apie kultūrinį Kuršių nerijos kraštovaizdį.
Programoje taip pat numatytos projektinės iniciatyvos, susijusios su kol kas mažiausiai žinoma Lietuvos pasaulio paveldo vertybe – Struvės geodeziniu lanku, kertančiu 10-ties valstybių sienas.
Tai geodezijos ir kartografijos istorijai reikšmingas objektas, turintis didelę mokslinę svarbą, kuri nepelnytai pamiršta.
Vilniaus rajono ir Rokiškio rajono savivaldybės įvairiomis veiklomis taip pat aktualizavo savivaldybių teritorijose esančius Struvės geodezinio lanko punktus. Bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija buvo atnaujinti Meškonių, Paliepiukų ir Gireišių geodezinių punktų informaciniai stendai.
Vienas iš aktualiausių UNESCO pasaulio paveldo metų uždavinių – didesnė sklaida ir komunikacija apie pasaulio paveldo vertybes, Pasaulio paveldo konvenciją ir jos svarbą. Visuomenėje vis dar trūksta informacijos apie Lietuvos vertybių tarptautinę, globalią vertę, išsaugojimo svarbą ne tik mums, bet ir visai žmonijai.
Todėl programoje numatytos prasmingos šviečiamojo pobūdžio, edukacinės veiklos, kurias planuoja įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionalinė švietimo agentūra.
Viena iš jau sėkmingai startavusių programų – spalio 16 d. per mokytojų TV rodomas nuotolinių pamokų ciklas vyresniųjų klasių moksleiviams, skirtas pristatyti UNESCO pasaulio paveldo programą, Pasaulio paveldo sąrašą, jame esančias Lietuvos ir užsienio vertybes, jų išskirtinę vertę.
Taip pat Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra yra parengusi edukacinę priemonę „Paveldukas Vilniaus senamiestyje", skirtą 7 – 12 metų vaikams, siekiant sužadinti moksleivių domėjimąsi Vilniaus senamiesčio – UNESCO pasaulio paveldo vietovės vertybėmis, atkreipti dėmesį į įdomius istorinius faktus.
