„Oskarų“ laimėtojų išrinkimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Garbė spręsti, kas būna nominuoti „Oskarams“ ir kas juos laimi, tenka JAV kino meno ir mokslo akademijos, kuri ir organizuoja apdovanojimus, nariams.
Šių narių yra daugiau negu 10 tūkstančių, o tikslus jų sąrašas yra įslaptintas. Visi jie yra susiskirstę į 18 kategorijų pagal šaką, kurioje dirba – aktoriai, režisieriai, operatoriai, kostiumų dizaineriai ir t. t.
Nauji nariai į Akademiją yra priimami kartą per metus. Artimiausias toks priėmimas vyks 2024 m. pavasarį.
Kaip galima tapti Akademijos nariu?
Aplikuoti tapti nariu pačiam negalima. Akademijos nariu galima tapti tik sulaukus bent dviejų jau priklausančių Akademijai savo šakos narių rekomendacijų.
Vienas esamas Akademijos narys per metus gali rekomenduoti tik vieną naują narį.
Taip pat reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Pvz., Akademijos nariai aktoriai turi būti suvaidinę bent trijuose filmuose, režisieriai – režisavę bent du filmus ir iš jų bent vieną režisavę per paskutinius 10 metų. Panašūs reikalavimai egzistuoja ir kitose kategorijose.
Visas rekomendacijas peržiūri, svarsto ir patvirtina arba atmeta Akademijos valdyba.
Rekomendacijos nėra reikalingos tik asmenims, kurie buvo nominuoti gauti „Oskarą“. Dėl jų tapimo Akademijos nariais Akademijos valdyba svarsto bet kokiu atveju, net jei jie ir neatitinka visų įprastinių kriterijų.
Praėjusiais metais Akademija iš viso pasipildė 398 naujais nariais. Tarp jų yra ir žmonių, kurie pirmiausia daugeliui žinomi ne iš kino pasaulio. Pavyzdžiui, muzikos atlikėjai Taylor Swift ar The Weeknd, gavę galimybę tapti nariais, nes kūrė dainas ir filmams.
Jei naujas Akademijos narys galėtų tapti kelių Akademijos šakų nariu, jis vis tiek turi pasirinkti tik vieną šaką, kurios nariu taps. Pvz., Sofia Copolla, kuri yra laimėjusi „Oskarą“ kaip scenaristė ir nominuota „Oskarui“ kaip režisierė, turėjo rinktis, ar ji nori būti Akademijos nare režisierių, ar scenaristų kategorijoje.
Ar visi Akademijos nariai gali dalyvauti renkant „Oskarus“?
Net ir esant Akademijos nariu tai dar negarantuoja galimybės balsuoti „Oskaruose“. Balsuoti gali tik aktyvūs Akademijos nariai – tai reiškia, kad jie turi būti dirbę bent prie vieno filmo per paskutinius 10 metų iki „Oskarų“ ceremonijos.
Tiesa, jei Akademijos narys išlieka aktyvus tris skirtingus dešimtmečius, jis įgyja teisę balsuoti „Oskarų“ apdovanojimuose visam gyvenimui.
Visą gyvenimą balsuoti gali ir Akademijos nariai, kurie laimėjo bent vieną „Oskarą“ ar buvo jam nominuoti.
Kaip vyksta balsavimas?
Filmų nominavimo ir nugalėtojų rinkimo procesas jau vyksta internetu, o ne rašant laiškus, kaip kadaise, bet vis dar yra apgaubtas ypatingo slaptumo. Jį sudaro keli etapai.
Visų pirma, kiekvieno filmo prodiuseris ar platintojas, jei nori, kad filmas apskritai turėtų galimybę būti nominuotas „Oskarams“, turi iki tam tikros dienos (šiemetinių „Oskarų“ atveju tai buvo 2023 m. lapkričio 15 d.) pateikti bendrąją paraišką Akademijai.
Kad galėtų būti nominuotas „Oskarams“, filmas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jis turi būti bent 40 minučių ilgio. Taip pat jis turi būti bent savaitę rodytas bent viename Los Andželo apygardos teatre.
Be to, filmo premjera turi būti būtent kino teatre: filmai, kurie prieš tai buvo transliuoti per televiziją ar internete, negali būti nominuojami „Oskarams“.
Galų gale, žinoma, filmo premjera turi būti tinkamais metais: šiemetinių „Oskarų“ atveju – 2023 m.
Kadangi paraiškų pateikimas vyksta metams dar nesibaigus, galima pateikti ir filmo, kuris dar nepradėtas rodyti, paraišką dalyvauti „Oskaruose“ , jei tik filmas kino teatrus pasiekia iki metų pabaigos.
Pateikiant paraišką, Akademijai privaloma pateikti ir visą su filmu dirbusių asmenų sąrašą.
Gruodžio viduryje prasideda balsavimas. Balsavimo procesą sudaro du etapai – kandidatų nominavimas ir nugalėtojų rinkimas.
Pirmojo etapo metu filmai, aktoriai ir t. t. yra nominuojami atskiroms kategorijoms, kurių „Oskaruose“ iš viso yra 23.
Akademijos nariams yra pateikiamas visas „Oskarų“ nominacijai tinkamų kandidatūrų sąrašas ir jie yra prašomi išreikšti savo nuomonę.
Kiekvienos iš Akademijos šakų nariai – režisieriai, aktoriai ir t. t. – nominuoja tik savo šakos kandidatus iš tam tinkamų filmų.
Pavyzdžiui, aktoriai nominuoja geriausią aktorių, geriausią aktorę, geriausią antro plano aktorių ir geriausią antro plano aktorę, operatoriai – geriausią operatorių ir t. t. Taip siekiama, kad nominacijų procese dalyvautų tos šakos profesionalai.
Tik keliose kategorijose, pavyzdžiui, geriausio filmo arba geriausio animacinio filmo, filmą nominuoti gali visi.
Įprastai vienas Akademijos narys gali nominuoti iki 5 filmų ar aktorių savo kategorijoje, juos išdėstydamas eilės tvarka nuo labiausiai patikusio.
Atskirose kategorijose nominavimo tvarka šiek tiek skiriasi, bet galiausiai „Oskarams“ nominuojami būna 5 daugiausia balų surinkę pretendentai kiekvienoje kategorijoje, kurie, tos kategorijos Akademijos narių nuomone, tąmet buvo geriausi. Išimtis – geriausio filmo rinkimai, kur gali būti nominuoti iki dešimties filmų.
Antrojo etapo metu, jau turint geriausių filmų, aktorių, režisierių ir t. t. sąrašus, visi Akademijos nariai balsuoja už nugalėtojus kiekvienoje iš 23 kategorijų. Šiemet balsavimas vyko kovo 2-7 dienomis.
Matant „Oskarų“ ceremonijų blizgučius ir spindesį, gali nustebinti faktas, kad už visą nugalėtojų išrinkimą yra atsakinga audito firma. Balsavimo procesą prižiūri „PricewaterhouseCoopers“. Jie ir skaičiuoja rezultatus tiek pirmajame, tiek antrajame etape.
Išskyrus „PricewaterhouseCoopers“ darbuotojus, niekas iki pat ceremonijos pradžios nežino, kas laimėjo „Oskarus“.
Antrajame etape balsavimo sistema daug paprastesnė: visose nominacijose, išskyrus geriausio filmo, jau galima balsuoti tik už vieną, labiausiai patikusį pasirinkimą „Oskarui“ laimėti toje nominacijoje. Šiame etape daugiausia balsų sulaukę pretendentai laimi „Oskarą“.
Kiekvienas Akademijos narys čia jau gali balsuoti visose nominacijose, tačiau griežtai rekomenduojama nebalsuoti, jei jis mano apie kurią nors nominaciją (pvz., specialiuosius efektus) žinąs per mažai ar nematė visų joje nominuotų filmų.
Kiek balsų filmas ar aktorius turi gauti, kad būtų nominuotas „Oskarui“?
Paprastas klausimas, bet sudėtingas atsakymas. Kaip jau minėta, atrenkant nominantus, Akademijos nariai balsuoja ne visose kategorijose, bet tik savo šakose.
Vienintelė nominacija, kur išreikšti nuomonę visiškai visi Akademijos nariai – geriausias metų filmas.
Todėl skirtingose kategorijose balsų skaičius, kurį privalu gauti, kad būtum nominuotas, skiriasi. Jis priklauso nuo tos kategorijos Akademijos narių skaičiaus.
Pavyzdžiui, tam, kad būtum nominuotas geriausio aktoriaus nominacijoje, turi gauti šiek tiek daugiau negu 200 balsų. O štai jei nori būti nominuotas už geriausią kostiumų dizainą, pakaks ir maždaug 30 balsų, nes dizainerių Akademijoje tiesiog mažiau negu aktorių.
Toks šakinis balsavimas iš dalies paaiškina situacijas, pavyzdžiui, kai koks nors režisierius yra nominuojamas metų režisieriaus nominacijoje, bet filmas, kurį jis režisavo, nėra nominuojamas metų filmo nominacijoje. Arba atvirkščiai.
Tai tiesiog reiškia, kad režisieriams tas filmas patiko labiau negu Akademijai apskritai. Arba atvirkščiai.
Kaip renkamas geriausias filmas?
Pirmajame etape atrenkant nominantus geriausio filmo kategorijoje balsuoti gali visi Akademijos nariai.
Matematika paprasta – jei balso teisę turinčių ir balsuojančių akademijos narių yra apie 9000, o nominuoti „Oskarui“ geriausio filmo kategorijoje gali būti 10 filmų, filmas turi gauti bent apie 900 balsų, kad tikrai būtų nominuotas „Oskarui“.
Antrajame etape jau iš nominantų renkant geriausią filmą, skirtingai negu kitose nominacijose, yra balsuojama preferenciniu principu.
Tai reiškia, kad visi balsuojantieji yra raginami ne tik įvardinti jiems labiausiai patikusį filmą, bet ir sureitinguoti visus kitus.
Geriausio filmo „Oskarą“ laimi tas filmas, kurį daugiau negu 50 proc. balsavusiųjų įvardina pirmoje vietoje.
Jei tokio filmo nėra (kas yra labai tikėtina, turint omenyje, kad pretendentų iš viso 10), mažiausiai pirmos vietos balsų gavęs filmas yra eliminuojamas iš balsavimo.
Tada Akademijos narių, kurie balsavo už tą filmą, preferencijų eilutė yra paslenkama aukštyn. Filmas, kuris jų reitinge buvo antroje vietoje, tampa pirmu. Tada balsai vėl perskaičiuojami.
Jei joks filmas vėl nesurenka 50 proc. balsų, mažiausiai pirmos vietos balsų gavęs filmas vėl yra pašalinamas. Taip kartojama tol, kol kažkuris filmas surenka daugiau negu 50 proc. balsų.
Tokia sistema lemia, kad šioje kategorijoje lengviau laimėti „saugesniems“ pasirinkimams.
Filmas, kuris negavo daug pirmos vietos balsų, bet gavo labai daug antros ar trečios vietos balsų, galiausiai aplenks filmą, kuris buvo vertinamas nevienareikšmiškai ir gavo daug pirmos vietos balsų, bet ir daug kieno sąrašuose liko apačioje.
Kas iki ceremonijos pradžios žino, kurie filmai laimėjo?
Balsų skaičiavimas paskutiniame etape užtrunka apie tris dienas. Išskyrus du „PricewaterhouseCoopers“ bendrovės atstovus, kurie skaičiuoja balsus, niekas iki pat ceremonijos pradžios nežino, kas laimėjo „Oskarus“.
Balsų skaičiuotojai turi iki ceremonijos išlaikyti nugalėtojus paslaptyje. Jie išmoksta visų nugalėtojų balsus atmintinai, paruošia vokus su nugalėtojais, juos sudeda į lagaminus ir juos paslepia viešai neskelbiamoje vietoje iki ceremonijos pradžios.
Viešai žinomi nugalėtojai tampa tik praplėšus voką ceremonijos metu ir vedėjui perskaičius, kas jame parašyta.
Taip buvo ne visada. Pirmaisiais „Oskarų“ rengimo metais Akademija pranešdavo nugalėtojus laikraščiams, kad šie galėtų išspausdinti jų pavardes vakariniuose savo numeriuose.
Tačiau 1940 m. „Los Angeles Times“ laikraštį išleido ypač anksti – dar prieš prasidedant pačiai ceremonijai. Tad jos dalyviai apie savo pergalę ar pralaimėjimą sužinojo iš anksto.
Organizatoriai suprato, kad jei tai pasikartos ateityje, ceremonija pasidarys niekam neįdomi. Todėl jau kitais metais nugalėtojų niekas nežinojo iki renginio pradžios, jų pavardės buvo paslėptos užklijuotuose vokuose. Ši tvarka išliko iki dabar.
Jei ceremonijos metu vedėjas tyčia ar per apsirikimą neteisingai įvardintų nugalėtoją, „PricewaterhouseCoopers“ atstovai turi teisę įsikišti į tiesioginę ceremoniją ir sustabdyti renginį. Visus nugalėtojus prieš renginį jie išmoksta atmintinai.
Vis dėlto 2017 m. „Oskarų“ apdovanojimai įrodė, kad ir pati audito bendrovė gali suklysti. Prieš skelbiant, koks filmas buvo pripažintas geriausiu, pranešėjams Warrenui Beatty ir Faye Dunaway jie netyčia įteikė ne tą voką.
Dėl to įvyko netikėta situacija – pranešėjams paskelbus, kad geriausiu filmu tapo „Kalifornijos svajos“ („La La Land“) ir filmo kūrybinei grupei užlipus ant scenos, po poros minučių teko skubiai taisyti padėtį ir pranešti, kad geriausias filmas visgi buvo „Mėnesiena“ („Moonlight“).
Pirmą kartą tekstas publikuotas 2016 m. Šiemet jis buvo atnaujintas.
