Vaizdą į jūrą šiek tiek užstoja medžiai ir krūmai, kuriais apaugusi kapinių tvora ir šlaitas. Tačiau vis dėlto priėjus prie kapinių tvoros jūra matosi puikiai.
Seniausiai išlikę paminkluose ir lentelėse užfiksuoti palaidojimai yra iš XIX a. pabaigos-XX a. pradžios. Bet skenduolių kapinės čia buvo ir anksčiau, jose laidotos jūros į krantą išmestos aukos.
Dabar kapinėse yra apie 200 kapų. Tarp palaidotųjų esama ir lietuviškų, ir vokiškų pavardžių.
Esama ir būtent lietuvninkams būdingų, kituose regionuose nesutinkamų pavardžių, kurios yra vokiškos ar jose jaučiama vokiška įtaka – Plennis, Tydekas, Mykolait, Macpreits, Bastions, Zwikis.
Esti ir neįprastų vardų – Barbė, Melitonas, Ancas, Valteris, Taurūnas, Triude. Ant dalies antkapių galima išvysti likusioje Lietuvoje retai sutinkamus gotikinius šriftus.
Ant vokiečių kapų dažnos epitafijos vokiečių kalba. Dauguma kapų orientuoti į jūrą.
Daug kapų – seni, kai kurie net tarpukario, su mediniais, akmeniniais ar metaliniais antkapiais.
Internete galima rasti informacija, kad seniau daugiau senų kryžių buvo kapinių viduryje, o ne pakraščiuose, kaip dabar, tad tikėtina, kad sovietmečiu teritorija buvo „pravalyta“, siekant sukurti daugiau erdvės naujiems palaidojimams.
Dauguma senųjų kapų kapinėse yra evangelikų liuteronų. Todėl kasmet gegužę kapinėse švenčiama Kapinių diena, po atviru dangumi aukojamos mišios už mirusiuosius.
Kapinėse yra palaidotas garsus lietuvių poetas avangardistas Salys Šemerys su žmona.
Apsilankius kapinėse, prie jūros nusileisti galima į kairę nuo kapinių einančiais mediniais laiptais.
