Paskutiniai tarpukario Lietuvos litai: kodėl už juos kolekcininkai ryžtasi sumokėti ir 10 tūkstančių dolerių?

Jeigu per kažkokį stebuklą savo namuose rastumėte sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu, nukaldintą 1938 m. – sveikiname, tai jūsų šansas praturtėti. Šių monetų taip ir nebuvo spėta išleisti į apyvartą, nukaldinti tik bandiniai, o dabar aukcionuose kolekcininkai už tokią monetą sutinka sumokėti ir 10 tūkstančių dolerių.
2 litų moneta su Antano Smetonos atvaizdu
2 litų moneta su Antano Smetonos atvaizdu / Colnect.com nuotr.

Gali būti, kad jums teko matyti ar rankose laikyti proginę didesnio nominalo – 10 litų – monetą su prezidento Antano Smetonos atvaizdu. Ši Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirta moneta į apyvartą išleista 1938 m.

Pinigų muziejaus nuotr./10 litų moneta su A.Smetonos atvaizdu
Pinigų muziejaus nuotr./10 litų moneta su A.Smetonos atvaizdu

Monetos populiarumas buvo stebėtinai didelis, todėl buvo išleistas ir papildomas tiražas – iš viso 180 000 vienetų.

Tiesa, nors monetų tiražas buvo išties nemažas, daug jų sunaikino Lietuvos valstybę okupavę sovietai. Todėl šiandien ir 10 litų su prezidento atvaizdu yra palyginti reta moneta. Bet ne rečiausia.

Taip pat „Spindulio“ bendrovėje naujai įkurta monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam.

Tik nedaugelis žino, kad Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio proga taip pat buvo rengtasi į apyvartą išleisti ir sidabrines 2 litų monetas su A. Smetonos atvaizdu bei 10 litų banknotus su Vasario 16-osios akto signatarais.

Gipsinius modelius šioms sidabrinėms 2 litų monetoms parengė skulptorius Juozas Zikaras, kūręs ir visas ankstesnes prieškario Lietuvos monetas.

Colnect.com nuotr./A.Smetona ant 2 litų monetos
Colnect.com nuotr./A.Smetona ant 2 litų monetos

Spaudai buvo pagaminti Briuselyje, o bandiniai nukaldinti Kauno „Spindulio“ bendrovės kalykloje.

Šioje kalykloje buvo pagaminti dviejų rūšių 2 litų monetos bandiniai – su Vyčiu reverse bei su Gedimino stulpais. Krause monetų kataloge yra aprašomi net šeši šios monetos tipai – vienas jų iš žalvario, likusieji iš sidabro.

Colnect.com nuotr./2 litų monetos bandinys su Vyčiu
Colnect.com nuotr./2 litų monetos bandinys su Vyčiu

Kiekvieno iš šių bandinių, manoma, buvo nukaldinta iki dešimt vienetų. Monetos šoninis paviršius taip pat buvo kelių variantų – brūkšniuotas, lygus bei su įrašu LIETUVA. Buvo ieškoma optimalaus bei praktiško naujųjų monetų dizaino sprendimo.

Kadangi 2 litų moneta buvo smulkesnio nominalo, ją planuota išleisti kur kas didesniu tiražu, nei 1938 m. 10 litų. Tačiau kodėl 2 litų moneta taip ir nebuvo pradėta kaldinti ir tik 10 litų visgi išleisti į apyvartą – nėra aišku.

Nors ir apgaubtos legendomis, kolekcininkų tarpe šios 2 litų monetos nėra paslaptis – kai kurie jų turi, kiti yra tik matę. Informacijos apie jas nėra daug.

Keletas tokių monetų yra saugomos Kaune, M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, kitos yra pas lietuvių bei užsienio kolekcininkus.

Kadaise vieną jų taip pat teko matyti gyvai kolekcininkų turguje, buvusiame ant Tauro kalno. Kartais šios monetos pasirodo ir užsienio aukcionuose – tikriausiai karo metu kažkas jas išsivežė.

Kainuoti tokios monetos gali brangiai. Ne taip ir senai tokia moneta (su Vyčiu reverse) coins.ha.com aukcione buvo parduota net už 10 200 dolerių!

1938 m. planuota išleisti ir naujus banknotus

1938 metais buvo planuojama išleisti jubiliejinius 10 litų banknotus, skirtus Vasario 16-ajai.

Colnect.com nuotr./Taip ir neišleisti į apyvartą 10 litų banknotai su signatarų atvaizdu
Colnect.com nuotr./Taip ir neišleisti į apyvartą 10 litų banknotai su signatarų atvaizdu

Dailininko Adomo Galdiko parengtame banknoto averse turėjo būti pavaizduotas Vytis, prezidento A.Smetonos atvaizdas bei stilizuotas Vasario 16-osios aktas, o reverse – Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai.

Liūdna, tačiau šie puikūs banknotai apyvartos nepasiekė, buvo pagaminti tik pavyzdžiai. Juos, kaip ir kitus prieškario banknotus pagamino Londono bendrovė „Bradbury, Wilkinson & Co“.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, Lietuvos banko saugyklose laikyti pinigai ir pavyzdžiai buvo sunaikinti (nebent kažkas spėjo keletą nugvelbti), o štai Britanijos spaustuvėje buvę pavyzdžiai buvo išsaugoti.

____________________________________________________________________

Straipsnio autorius Šarūnas Subatavičius – archeologas, dabar VU istorijos magistrantas. Domisi Lietuvos ir regiono praeitimi, Europos numizmatika, senųjų Pietų Amerikos kultūrų archeologija. Rašo tinklaraštį praeitiespaslaptys.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų