Praeityje, ypač XX a. devintajame dešimtmetyje, buvo paplitusi teorija, kad šiuos ratus suformuoja iš kosmoso su neatpažintais skraidančiais objektais (NSO) nusileidę ateiviai.
Vėliau daugelis tokių atvejų buvo paaiškinti paprasčiau. Dažniausiai paaiškėdavo, kad ratus suformuoja žmonės, kartais – kad jie atsirado dėl kokio nors reto gamtos reiškinio.
Vis dėlto sąmokslo teorijos apie ateivius nesiliovė. Juo labiau kad kai kurių „ratų laukuose“ iš pradžių išties nepavyko paaiškinti. Pavyzdžiui, ratų Tasmanijoje.
Tasmanija – Lietuvai plotu labai artima sala prie pietryčių Australijos krantų, priklausanti Australijai.
Joje gyvena apie 500 tūkst. žmonių ir daug įdomių gyvūnų, pavyzdžiui, Tasmanijos velnias, kuris savo išvaizda visai neprimena animacinių filmų personažo tuo pačiu vardu. Taip pat šioje saloje klesti... aguonų laukai.
Kaip žinia, pasaulyje nėra tiek daug vietų, kur klestėtų aguonų laukai. Dėl paprastos priežasties – iš aguonų gaunamas opijus, dažnai naudojimas narkotiniais tikslais. Iš opijaus gaminamas heroinas.
Tiesa, opijus naudojamas ir vaistų gamyboje. Morfijus, fentanilis, kodeinas, oksikontinas, vikodinas – visi šie vaistai yra arba buvo legaliai skiriami gydytojų, tačiau taip pat jie visi kelia priklausomybę ir jais lengvais galima piktnaudžiauti.
Vaistų gamybai naudojamas iš legaliai auginamų aguonų gaunamas opijus. Maždaug 50 proc. pasaulinės legalaus opijaus rinkos užima būtent Australija. Šioje šalyje, įskaitant ir Tasmaniją, aguonas vaistiniais tikslais augina šimtai ūkininkų.
Grįžkime prie ratų laukuose. Dešimtis metų Tasmanijos ūkininkų aguonų laukuose kartais atsirasdavo keisti ratai. O jų atsiradimo aplinkybės nebuvo aiškios.
Skirtingai negu daugeliu panašių atvejų, šiuo atveju, jei tai būtų kažkieno pokštas, tai nebūtų taip jau juokinga – kalba juk eina apie augalą, iš kurio gaminami narkotikai. Tačiau per visą šį laiką joks žmogus, formuojantis ratą laukuose, taip ir nebuvo pagautas. Kadangi apkaltinti nebuvo ką, ūkininkai, pamatę naują ratą laukuose, pakraipydavo galvą ir grįždavo prie savo darbų.
Bet 2009 m. susirūpinus, ar nėra taip, kad dalis aguonų iš laukų gali dingti ir būti panaudoti narkotikų gamybai, buvo rastas kaltininkas – valabės.
Kas tos valabės? Tai kengūrinių šeimai priklausantys žinduoliai, panašūs į kengūras, tik gerokai mažesni. Tasmanijoje valabės yra plačiai paplitusios. Ir joms, kaip ir kitiems gyvūnams, reikia maisto. O kai maisto trūksta, joms tenka jo prasimanyti netikėtais būdais.
Kaip Australijos ABC televizijai paaiškino vieno iš didžiausių Tasmanijos aguonų ūkių operacijų vadovas, sausio pabaigoje-vasario pradžioje valabėms dažnai trūksta maisto. Tuomet aguonų vaisiai tampa maisto šaltiniu. Pusę jų svorio sudaro sėklos, kurios yra labai maistingos. Jas, kaip žinia, mėgsta ir žmonės.
Taigi, aguonų vaisius suėdė valabės. Jei aguonos būtų panašios į kitus augalus, čia istorija ir baigtųsi – valabės įšokuotų į lauką, užkąstų ir iššokuotų.
Tačiau ėsdamos aguonų vaisius, valabės tuo pačiu paragauja ir šiek tiek opijaus. Opijus valabėms turi narkotinį poveikį, kaip ir žmonėms. Apsvaigusios valabės pradeda elgtis keistai – šokuoti ratu po lauką, kol „nulūžta“.
Kodėl opijus paveikia jas būtent taip – paaiškinti sunku. Tiesa, atrodo, kad jos nesuėda tiek opijaus, kad sukeltų priklausomybę.
Valabės – ne vienintelis gyvūnas, kuris „suka ratus“ prisiėdęs aguonų vaisių. Panašiai, remiantis Australijos ūkininkų liudijimais, elgiasi ir avys.
Didelės žalos valabės ūkininkams nepadaro, tačiau nuogąstaujant, kad iš valabių suėstas opijus gali netyčia patekti ir į žmonių maistą, su jų patekimu į laukus stengiamasi kovoti. Bet visų laukų aptverti neįmanoma. Tad Tasmanijoje iki šiol gali susiformuoti keisti, bet lengvai paaiškinami ratai laukuose. Dėl kurių kalti ne ateiviai, o mažos apsvaigusios kengūros.
Parengta pagal „Now I Know“, „Guardian“.
