Kas buvo Plikienė ir ką apie ją žinome? Kviečiame susipažinti su 6 faktais apie Plikienę bei istorinį kontekstą, kuriame buvo pirmąkart paminėta ši moteris.
1. Plikienė sudarė svarbią sutartį
1219 m. lietuvių žemių, anuomet dar galutinai nesusivienijusių į Lietuvos valstybę, kunigaikščiai sudarė taikos sutartį su Voluinės kunigaikštyste.
Ši sutartis minima Ipatijaus metraštyje (seniausias išlikęs to metų Pietų Rusios metraštis). Iš viso tarp sutartį sudariusių asmenų minimas 21 Lietuvos kunigaikštis, tarp jų penki vyresnieji.
Šiame 21 kunigaikščio sąraše atsiranda viena moteris – Plikienė. Žemiau matote visą rankraščio ištrauką (vertė Darius Baronas, paryškinimas 15min).
„Dievui liepus, lietuvių kunigaikščiai atsiuntė pas didžiąją kunigaikštienę Romanovienę ir Danielių, ir Vasilką, dovanodami taiką. Lietuvių kunigaikščių vardai: šie vyriausieji – Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila; o žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas, Vykintas; o Ruškaičiai – Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis ir jo sūnus Višlius; Kintenis, Plikienė; o Bulevičiai – Vismantas, jį nužudė tas Mindaugas ir vedė jo žmoną, ir jo brolius išžudė: Gedvilą ir Sprudeikį; o Deltuvos kunigaikščių vardai – Judeikis, Pukeikis, Bikšys, Lygeikis. Šie visi kunigaikščiai suteikė taiką kunigaikščiui Danieliui ir Vasilkui, ir žemė buvo rami.“
2. Daugiau apie ją nežinome nieko
Tačiau tai ir viskas. Tai vienintelis žinomas istorinis šaltinis, minintis Plikienę.
Ir, kaip matyti, vienintelis dalykas, kurį apie ją tikrai žinome iš šio šaltinio – tai, kad ji egzistavo ir kad priklausė Ruškaičių šeimai.
Plikienė tokiomis biografijos spragomis nėra išskirtinė. Apie daugelį kitų sutartį sudariusių kunigaikščių irgi nežinome beveik nieko. Žinoma, Mindaugas – išimtis. Lietuvos kunigaikščiai tuomet rašto kultūros dar neturėjo, ir apie to meto Lietuvą apskritai žinome labai mažai, iš nuotrupų kitų kraštų šaltiniuose.
Tačiau net ir nesant daugiau informacijos apie ją galima teigti, kad Plikienė yra pirmą kartą istorijos šaltiniuose minima Lietuvos moteris.
3. Vargu ar buvo savarankiška
Vargu ar Plikienė buvo savarankiška valdovė. Vardas „Plikienė“ (Plikosova originaliame šaltinyje) reiškia „Plikio žmona“.
Istorikai mano, kad Plikienė greičiausiai buvo kunigaikščio Plikio iš Ruškaičių šeimos našlė. Matyt, Plikis mirė ar žuvo ir todėl sutartį sudarė Plikienė.
Gali būti, kad Plikis ir Plikienė turėjo mažametį sūnų ar kelis, ir Plikienė sutartis pasirašinėjo laikinai, kol šis suaugs pakankamai, kad perimtų tėvo valdas.
Įmanoma ir kad Plikienė buvo Plikio mama, o jis žuvo nesusilaukęs vaikų. Nesant kitų istorinių šaltinių, tai tik spėlionės.
4. Visgi parodo, kad moterys galėjo būti svarbios
Visgi kai kurie istorikai atkreipia dėmesį, kad vien faktas, jog Plikienė yra minima tokioje vyriškoje kompanijoje, rodo, kad net ir patriarchalinėje LDK visuomenėje susiklosčius tinkamoms aplinkybėms galėjo atsirasti įtakingų moterų.
Net jei Plikienė ir nebuvo savarankiška valdovė, visgi vardu sutartyje minima būtent ji, o ne sūnus ar kitas giminaitis.
„Jos įtraukimas į sutarties tekstą jokiu būdu negalėjo būti atsitiktinis. Galima sakyti, kad tai buvo ir šios moters, greičiausiai netekusios vyro, teisių į tam tikras teritorijas, kurias reikėtų sieti ir su Ruškaičiais, ir galios, kuri galėjo būti suteikiama iš jos rankose esančių valdų, o kartu ir visuomeninio statuso, pripažinimas“, - rašo Klaipėdos universiteto istorikas Vacys Vaivada.
„Nors jos paminėjimas galbūt yra išimtis senojoje mūsų istorijoje – mirus vyrui (Plikiui), ji veikiausiai atstovavo pilnametystėms nesulaukusiam sūnui ar sūnums, tai vis tiek yra svarbus ir įsimintinas faktas, rodantis, kad tam tikromis aplinkybėmis moteris galėjo figūruoti tarp to meto valdžios atstovų“, - teigia istorikas Povilas Andrius Stepavičius.
5. Ruškaičiai vėliau padėjo Mindaugui
O ką žinome apie Ruškaičių giminę, kuriai priklausė Plikienė? Ši giminė buvo iš Upytės žemės. Tarp penkių Ipatijaus metraštyje minimų lietuvių kunigaikščių grupių Ruškaičiai yra treti (po vyriausiųjų kunigaikščių ir žemaičių kunigaikščių).
Taip pat žinoma, kad Ruškaičiai (ar bent žymesni jų) praėjus keliasdešimčiai metų pripažino Lietuvą suvienijusio didžiojo kunigaikščio Mindaugo valdžią ir rėmė jį per 1248-1252 m. vidaus karą.
1243 ar 1244 m. Vaišna iš Ruškaičių giminės, o 1255 m. Sirvydas iš Ruškaičių giminės, kaip Mindaugo karvedžiai, žygiavo į Voluinę. Koks buvo jų giminystės santykis su Plikiene ar kitais Ipatijaus metraštyje minimais Ruškaičiais – nežinia.
Iš kunigaikščio Vambuto, vieno 1219 m. sutartyje minimų Ruškaičių, kilo vietovardžiai apie Tauragę, Kaltinėnus. Veikiausiai jis XIII a. šeštame-septintame dešimtmečiuose buvo Mindaugo vietininkas.
6. Ne pirmoji lietuvė, minima apskritai
Plikienė nėra pirmoji lietuvė paminėta istoriniuose šaltiniuose. Ji tik pirmoji lietuvė, paminėta vardu. Apskritai pirmoji lietuvė, paminėta istoriniuose šaltiniuose, yra lietuvių kunigaikščio Daugeručio dukra.
Daugerutį Livonijos kronika mini pasakodama apie 1209 m. įvykius. Kronika mini, kad Daugerutis savo dukrą išleido už svetimšalio valdovo.
Ji tapo Jersikos (dab. Latvija) kunigaikščio Visvaldžio žmona. Taip Visvaldis apsaugojo savo kraštą nuo lietuvių antpuolių.
Tačiau kronika pamini tik faktą, kad Daugeručio dukra tapo kunigaikčio žmona – jos vardas neminimas. Kronikininkui tai tiesiog nepasirodė svarbu.
Toks atvejis, kai netgi kunigaikščių žmonų, kilmingų moterų vardai tiesiog neminimi, to meto kronikose yra dažnas.
