To laikmečio nuotraukose, atskleidžiančiose moterų darbininkių kasdienybę, dabar, po 100 metų, šiuolaikinėmis technologijomis pavyko atkurti spalvas. Tad darbininkių vargus pažinti galima ryškiau negu bet kada.
Išskirtinėse nuotraukose matyti suvirintoja, apdirbanti svarbią karinio lėktuvo detalę; ginklų fabriko krovikės, ridenančios statines su šaudmenimis; valytoja, valanti didžiulio pabūklo vamzdį; ir dar daug panašių stebinančių vaizdų. Galeriją išvysti galite žemiau.
1914 m. prasidėjus I pasauliniam karui, vyrai buvo masiškai šaukiami į kariuomenę. Staiga įvairios pramonės ir ūkio sritys, kuriose iki tol dirbo vien tik vyrai, tapo moteriškomis sritimis, rašo mediadrumworld.com.
Visų sričių, į kurias pirmąkart masiškai pateko moterys, išvardinti neįmanoma. Moterys liejo plytas, apdirbo metalą, dirbo elektrinėse, statė laivus, dirbo akmens skaldyklose, dažė geležinkelio stotis, dirbo policininkėmis ar gaisrininkėmis, pristatė į namus paštą, statė namus... Sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Greta viso to jos turėjo atlikti ir tai, kas buvo tradiciniai jų darbai – vaikų priežiūra, namų ruošos darbai ir pan. Tai buvo išskirtinis laikotarpis.
Moterų darbo vaisiai – amunicija, ginklai, transporto priemonės ir visa kita – aprūpino vyrus fronto linijose kare. Jei moterys nebūtų ėjusios dirbti į fabrikus, Jungtinės Karalystės kariuomenė būtų žlugusi.
Pavyzdžiui, 1917 m. 80 proc. ginklų ir šaudmenų, kuriuos naudojo britų kariuomenė, buvo gaminama Jungtinėje Karalystėje. Didžioji dalis gamyklų darbuotojų buvo moterys.
Kartais darbas netgi kėlė pavojų sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, moterys, kurios dirbo prie TNT sprogmenų gamybos, buvo vadinamos „kanarėlėmis“, nes dėl nuolatinio susidūrimo su cheminėmis medžiagomis darbe jų oda pageltonuodavo.
Šios moterys neturėjo tinkamų apsaugos drabužių ir kitų priemonių. Skaičiuojama, kad per I pasaulinį karą apie 400 moterų mirė dėl apsinuodijimo chemikalais gaminant TNT.
Dabar to laikotarpio nuotraukos pateko į Roystono Leonardo, velsiečio, dirbančio su senų nuotraukų spalvų atkūrimu, rankas. Atnaujindamas nuotraukas, jis buvo sukrėstas darbo sąlygų, kuriomis turėjo dirbti to meto moterys.
„Manau, kad atkurti spalvas senose nuotraukose yra svarbu, nes žmonės dabar yra įpratę visur matyti spalvotas nuotraukas ir galvoti, kad nespalvotos nuotraukos yra „menas“ ar dar kažkas, bet ne realybės reprezentacija. Aš manau, kad spalvų atkūrimas padeda žmonėms, ypač jaunajai kartai, susitapatinti su vaizdais nuotraukose“, – sako R.Leonardas.
Pasibaigus karui, daug vyrų grįžo iš kariuomenės į savo senąsias darbo vietas, o moterys buvo atleistos. Tos, kurios išlaikė darbo vietas, dažnai turėjo tuos pačius darbus dirbti už mažesnį atlyginimą negu vyrai.
Tokia situacija tęsėsi iki II pasaulinio karo, kuomet daug britų vyrų vėl pateko į kariuomenę, o daug moterų turėjo užimti jų vietas gamyklose.
Parengta pagal mediadrumworld.com.