15min suteikia galimybę susipažinti su baikerių judėjimo istorija ir svarbiausiais bruožais pasaulyje bei Lietuvoje.
Baikeriu būti gali ne kiekvienas
Baikeriai – tai motociklininkai, kurie motociklais važinėja nuolat, priklauso uždariems motoklubams su griežta narių atranka ir juose vykdo aktyvią veiklą. Kitaip tariant, norint vadintis baikeriu vien tik įsigyti galingo motociklo ir juo retkarčiais pasivažinėti neužtenka: tam reikia prisijungti prie klubo, paklusti jo taisyklėms ir vertybėms.
Baikerių judėjimo užuomazgos slepiasi Kalifornijos valstijos JAV darbininkų baruose, kur po II pasaulinio karo ėmė vienytis motociklų ir laisvo gyvenimo būdo gerbėjai.
Vėliau baikerių idėjos ir judėjimas ne be žiniasklaidos paramos plito. Dabar JAV egzistuoja šimtai tokių klubų, o penki didžiausią įtaką turintys yra „Hells Angels“, „Bandidos“, „Mongols“, „Outlaws“ ir „Sons of Silence“. Prie tokių grupių pavadinimo dar galima rasti raides „MC“, kurios reiškia „Motociklų klubas“ („Motorcycle Club“).
Daugelis mažesnių klubų veikia tik tam tikrame regione arba yra daugiau ar mažiau pavaldūs didiesiems klubams, padėdami šiems pritraukti narių. Nariai, tinkamai užsirekomendavę satelitinių klubų veikloje, tampa „motininių“ klubų nariais. Šių klubų nariai nepriklauso Amerikos motociklininkų asociacijai ir nesilaiko jos taisyklių: kiekvienas klubas savo taisykles nusistato pats.
JAV tarp baikerių klubų ir valdžios bei teisėsaugos institucijų nuo pat jų kūrimosi egzistuoja senas priešiškumas. Teisingumo departamentas dalį didžiųjų JAV klubų sieja su kriminaline veikla ir įvardija juos kaip „už įstatymo ribų veikiančias motociklininkų gaujas“ (Outlaw Motorcycle Gangs, OMG). Kitų klubų veikla irgi sulaukia įtarimų.
Klubų nariai savo ruožtu teigia, kad klubai yra pirmiausia bendraminčių susivienijimai, kuriuos vienija netradicinis požiūris į gyvenimą ir meilė motociklams, atkreipia dėmesį į klubų plačiai vykdomą labdaringą veiklą ir sako, kad visam klubui neturėtų kristi dėmė dėl kelių narių nusikaltimų.
Vis dėlto daugelis baikerių, net jei ir neturi nieko bendra su nusikaltimais, neabejotinai žavisi „blogiečių“ įvaizdžiu. Dažnas jų ant striukės su pasididžiavimu dėvi odinį antsiuvą su ženklu „1%“. Tai susiję su 1947 m. įvykiais, kuomet Holisterio miestelyje JAV būrys motociklininkų sukėlė riaušes. Tuomet Amerikos motociklininkų asociacija paskelbė, kad 99 procentai motociklininkų yra pavyzdingi ir įstatymų besilaikantys piliečiai.
Nuo tada baikerių ir jų klubų pasaulyje, kuris valdžiai, teisėsaugai ir su valdžia bendradarbiaujančioms struktūroms niekada nejautė didelės pagarbos, „1%“ tapo visuotinai atpažįstamu ir su pasididžiavimu demonstruojamu ženklu, simbolizuojančiu laisvę, savitą gyvenimo būdą ir nepaklusimą visuomenės normoms.
Dabar pasaulyje egzistuoja tūkstančiai baikerių klubų, siejančių save su „1%“ ideologija. Dažnai klubai kitose pasaulio valstybėse save kildina iš didžiųjų JAV klubų ir su jais tapatinasi. Pagrindinės tokių klubų ir jiems save priskiriančių asmenų vertybės, greta meilės motociklams – galios išaukštinimas, aiškiai išreiškiamas vyriškumas, lojalumas savo klubui ir bendruomenei.
Pasižymi griežta tvarka ir organizacija
Nors keliu lekiantis baikeris daugeliui siejasi su laisve ir nerūpestingumu, iš tiesų daugelis baikerių klubų pasižymi ypač griežta vidine tvarka ir hierarchija. Įprastai kiekvienas jų turi savo prezidentą, viceprezidentą, iždininką ir seržantą. Didelis klubas gali turėti savo padalinius (chapters) kituose miestuose. Padalinys, kuris buvo įkurtas pirmas, vadinamas motininiu padaliniu (mother chapter), jo prezidentas yra ir viso klubo prezidentas.
Dideli motociklininkų klubai taip pat turi savo patalpas, vadinamuosius „klubhauzus“ (Clubhouse). Dažniausiai klubhauzai funkcionuoja kaip tik klubo nariams skirta erdvė, į kurią pašaliniai negali patekti.
Daugelio baikerių svarbiausia aprangos detalė – berankovė odinė liemenė-striukė. Ant tokių striukių, jei jos dėvėtojas yra visavertis klubo narys, galima išvysti klubo atributiką, visų pirma odinius antsiuvus (patch) su raidėmis „MC“, klubo pavadinimu, klubo emblema ir klubo ar klubo padalinio vieta.
Tokius antsiuvus kiekvienas klubo narys prisisiuva prie savo motociklininko liemenės. Tada, kai klubo narys dėvi striukę su antsiuvais, sakoma, kad jis „dėvi spalvas“.
Pagarba klubo spalvoms, logotipui ir kitai atributikai yra viena svarbiausių daugelio klubų taisyklių. Savo spalvas klubai saugo, jas yra užpatentavę. Klubų nariai renginiuose ar važiuodami motociklais „spalvas“ dėvėti privalo. Net satelitiniai klubai negali dėvėti klubų, kuriems jie yra pavaldūs, logotipų: dažniausiai jie renkasi tik panašias spalvas. Muštynių tarp skirtingų klubo narių metu didžiausia negarbė yra prarasti „spalvas“, o garbė – nuplėšti priešininko „spalvas“.
Klubo nariu tapti dažniausiai nėra lengva. Motociklininkai, prieš tapdami visaverčiais klubo nariais, privalo praeiti nuo vienerių iki trejų metų (priklausomai nuo klubo) bandomąjį laikotarpį. Jo metu turi vykdyti vyresnių narių nurodymus, o kartais net ir atlikti tam tikrus darbus. Šio proceso metu jie atidžiai stebimi, o į klubhauzus įeiti ar kitomis klubo privilegijomis naudotis jiems draudžiama. Ir pilnų klubo „spalvų“ dėvėti jie negali.
Tada dėl jų tapimo nariais balsuoja esami klubo ar jo padalinio nariai. Tapdamas klubo nariu, asmuo įprastai turi dalyvauti priėmimo ceremonijoje ir duoti priesaiką, įsipareigodamas paklusti klubo taisyklėms. Kartais jis privalo išsitatuiruoti klubo logotipą ant kūno. Po priėmimo ceremonijos jis gauna klubo antsiuvą ir įgyja teisę jį dėvėti, prisisiuvęs prie liemenės.
Dažnai baikerių klubai turi ir savo šūkius. Pavyzdžiui, „Hell's Angels“ šūkis yra „Angels Forever, Forever Angels“ („Angelai amžinai, amžinai angelai“), o „Mongols“ šūkis yra „Respect Few, Fear None“ („Gerbk kelis, nebijok nieko“).
Dažniausiai baikeriai važinėja tam tikru motociklų tipo – „kruizeriais“ – ypač „Harley-Davidson“ prekės ženklo, arba modifikuotais „kruizerių“ variantais, vadinamaisiais „čoperiais“. Sportinių motociklų, ypač JAV, motoklubų nariai dažnai nemėgsta, į juos žiūri šiek tiek paniekinamai.
Jei žmogus tampa visaverčiu klubo nariu, tikimasi, kad dalyvauti klubo veikloje taps viena svarbiausių jo vertybių. Jis privalo mokėti klubo mokestį, dalyvauti visuose susirinkimuose, o už įvairius pažeidimus klubui moka baudas.
Be to, baikerių klubai reguliariai rengia „išvykas“, kuriose visi nariai privalo dalyvauti, antraip yra griežtai baudžiami. Tokios išvykos dažniausiai trunka keletą dienų. Anksčiau JAV baikerių klubuose tokių „išvykų“ metu buvo nevaržomai vartojamas alkoholis ir narkotikai, klubo nariai vieni kitiems mesdavo kartais netgi beprotiškus iššūkius, vykdavo įvairūs drąsos ir jėgos išbandymai.
Dabar, klubams tapus didelėmis ir griežta struktūra pasižyminčiomis organizacijomis, tokios išvykos dažnai leidžia susipažinti su toliau esančių klubo padalinių nariais, užmegzti naudingų kontaktų.
Taip pat įprasta, kad klubo nariai dalyvauja baikerio vestuvėse, laidojami baikeriai irgi dažnai būna su klubo „spalvomis“.
Istoriškai siejami su nusikalstamumu
Pirmuosius JAV baikerius galima sieti su Amerikoje po II pasaulinio karo sparčiai plitusia „kontrkultūra“ – ne tik baikeriai, bet ir daug kitų visuomenės grupių tada norėjo savaip atmesti visuomenės normas. Su bitnikais ar hipiais baikerius siejo klajokliškas gyvenimo stilius, nepasitikėjimas tradicine visuomene, valdžia ir jos institucijomis, noras ieškoti malonumų, o ne save varžyti ir paklusti visuomenės normoms bei įstatymams.
Vis dėlto, skirtingai negu taikūs ir besišypsantys „gėlių vaikai“, baikeriai didžiąja dalimi atmetė taikingumą, toleranciją ir ramybę kaip siektinus idealus. Daugelis baikerių vystėsi darbininkiškoje „mėlynųjų apykaklių“ aplinkoje, kurioje jėga ir galia buvo vertybė, alkoholis buvo vartojamas dideliais kiekiais ir buvo tikima požiūriu „kiekvienas už save“.
Būtent todėl baikerių gyvenimo būdas sužavėdavo nusivylusius visuomene žmones, beveik visada – baltaodžius vyrus. Dažnai tai buvo karo veteranai ar darbininkų klasės atstovai, kurie kritiškai žiūrėjo į protestus prieš karą ar pilietinių teisių judėjimą ir jautėsi vis labiau išstumiami iš visuomenės gyvenimo.
Tai, kas XX a. šeštajame dešimtmetyje dar buvo tik gana riboti bendraminčių susibūrimai, pamažu plėtėsi po visas JAV ir tapo organizuotais klubais su griežta struktūra. XX a. aštuntajame dešimtmetyje galutinai susiformavo daugelis didžiųjų baikerių klubų, išlikusių iki šių dienų.
Žiniasklaida ir filmai nuolat kūrė baikerių kaip potencialių nusikaltėlių, „blogųjų vaikinų“ įvaizdį. Nors tokie teiginiai neabejotinai turėjo pagrindo, jie prisidėjo ir prie to, kaip baikeriai suvokė save – prie judėjimo nuolat jungėsi į maištavimą ir įstatymų pažeidimą linkę žmonės.
Tai, kas prasidėjo kaip impulsyvus elgesys ir smulkūs teisės pažeidimai – greičio viršijimas, muštynės, narkotikų vartojimas ir panašiai – JAV pamažu perėjo į organizuotą nusikalstamumą – prostitucijos organizavimą, prekybą narkotikais, kontrabandą. XX a. devintajame dešimtmetyje beveik visi didieji motoklubai buvo susiję su organizuotu nusikalstamumu.
JAV ir Kanadoje kaip „už įstatymų ribų veikiančios motociklininkų gaujos“ nacionaliniu lygmeniu iki šiol yra įvardinami keturi klubai – „Hells Angels“, „Pagans“, „Outlaws“ ir „Bandidos“. Kai kuriuos mažesnius klubus nusikalstamomis organizacijomis laiko valstijų, kuriuose jie veikia, teisėsauga.
FTB manymu, šie klubai savo veiklą ir dabar pirmiausia finansuoja iš prekybos narkotikais, kontrabandos ir reketo. 1985 m. trejus metus trukusi didžiausia prieš motoklubus nukreipta FTB operacija baigėsi tuo, kad iš klubų buvo konfiskuota narkotikų už 2 mln. dolerių ir ištisas arsenalas nelegaliai laikomų ginklų. Mažesnio masto operacijų pasitaikė ir vėliau.
Teisėsaugos pareigūnai, kurie JAV buvo infiltravęsi į tokius klubus, tvirtina, kad savo veikla ir griežtomis taisyklėmis motoklubai ne pernelyg skyrėsi nuo organizuotų mafijos struktūrų, o kai kur nesiskiria ir dabar. Tiesa, skirtumas, pasak jų, yra prioritetuose. Mafijos nariai pažeidžia įstatymus, kad užsidirbtų daug pinigų, o baikeriams įstatymų nesilaikymas ir „laisvė“ yra tikslas pats iš savęs. Praturtėti vykdant nusikalstamą veiklą jie nesiekia: tiesiog nori nedirbdami įprasto darbo turėti pinigų gyventi „laisvą“ gyvenimą, kaip jie jį supranta.
Pasitaiko, kad į nusikaltimus pereina ir santykiai tarp klubų – jie dažnai dalijasi teritorijomis, o jų nepasidalinant vyksta ir smurto protrūkiai, ir susišaudymai. Tiesa, dažniausiai klubai vis dėlto bendradarbiauja, o jų atstovai dalyvauja susitikimuose, derindami bendrus tarpusavio reikalus ir pasidalindami įtakos zonas.
Dabar baikerių klubai JAV stengiasi nusikratyti su nusikalstamumu siejamo įvaizdžio. Klubų nariai ir gerbėjai tvirtina, kad baikerių klubų grėsmė yra išpūsta, šie klubai nėra nusikalstamos organizacijos, o nusikaltimais apkaltinti galima tik dalį klubų narių.
Jie dažnai pabrėžia, kad, pavyzdžiui, keletas korumpuotų policininkų visos policijos nusikalstama organizacija nepadaro. Tačiau nesiliaujantys karai dėl teritorijų ir tokie atvejai, kaip, pavyzdžiui, 2015 m. įvykęs susišaudymas tarp baikerių grupuočių Veiko mieste, kurio metu žuvo 9 žmonės, lemia, kad JAV visuomenei baikeriai atrodo keliantys grėsmę.
Motociklininkų klubai JAV dažnai dalyvauja labdaringoje veikloje: renka pinigus kūdikių namams, vaikų ligoninėms, senelių prieglaudoms, patys tokias vietas lanko ir panašiai. Taip pat jie remia visiškai legaliai veikiančius verslus, kurių veiklai pritaria, organizuoja šventes, kuriose gali dalyvauti ne tik klubų nariai, bet ir jiems prijaučiantys asmenys ir panašiai.
Tokia veikla JAV vertinama dvejopai. Patys klubų nariai ir jiems simpatizuojantys asmenys šią veiklą pateikia kaip įrodymą, kad baikeriai nenusipelno jiems žiniasklaidoje dažnai klijuojamo neigiamo įvaizdžio.
Tuo tarpu oponentai sako, kad taip klubai maskuoja savo nusikalstamą veiklą ir kad jų įsitraukimas į labdaringą veiklą kenkia pačioms labdaros organizacijoms, nes atbaido kitus visuomenės narius nuo dalyvavimo. JAV yra pasitaikę atvejų, kad labdaringų renginių metu įvyksta konfliktai ir net susišaudymai tarp nesutariančių klubų narių. Dėl to vietinės valdžios institucijos kartais netgi stengiasi uždrausti motoklubams dalyvauti labdaros renginiuose arba bent jau neleidžia demonstruoti savo spalvų.
Tiesa, kaip ir būna dažnai, slypi kažkur per vidurį. Teisėsauga nuolat atskleidžia, kad nemaža dalis baikerių klubų narių ir dabar yra įsitraukę į organizuotą nusikalstamą veiklą, o klubų uždarumas ir griežta struktūra jiems padeda tiek geriau tokią veiklą organizuoti, tiek rasti partnerių, tiek išlikti nepagautiems ir išvengti policijos.
Antra vertus, neabejotina, kad daug baikerių tiek JAV, tiek pasaulyje prie klubų jungiasi ne siekdami nusikalsti, bet dėl bendruomenės jausmo ir, galų gale – greičio pojūčio. Dėti lygybės tarp JAV baikerių ir nusikalstamumo negalima, tačiau nematyti ryšių irgi būtų klaidinga.
Moterys ir juodaodžiai nėra pageidaujami
Nors klubų įstatuose rasė dažnai nepabrėžiama, praktikoje ir JAV, ir Vakarų pasaulyje motoklubuose dominuoja baltaodžiai – kitų rasių ar etninių grupių atstovų klubuose yra daug mažiau. Ne visi motoklubai pasižymi atviru rasizmu, bet daugelis dominuojančių klubų, priskiriančių save „1%“ ideologijai, juodaodžių tiesiog nepriima.
Kaip to rezultatas, juodaodžiai bei ispaniškai kalbantys amerikiečiai kartais buriasi į savus klubus, bet jie daugiausia veikia lokaliai, jų įtaka yra daug mažesnė. JAV nacionaliniu mastu įtakingas yra tik vienintelis daugiausia ispanakalbius priimantis „Mongols“ klubas.
Be to, daugelio klubų visaverčiais nariais gali tapti tik vyrai. Lyčių atskirtis ir vyriškumą išaukštinanti kultūra daugelyje motoklubų yra stipri. Iš klubo narių tikimasi, kad jie netgi savo žmonoms ar draugėms nieko nepasakos apie „vyriškus reikalus“ – klubo veiklą.
Tiesa, nors motociklininkų klubų įstatai neleidžia moterims tapti visavertėmis klubų narėmis, jos dažnai pasirenka būti lojaliomis vienam ar kitam klubui, ypač jeigu jam priklauso jų vyrai. Tada jos dėvi liemenes, siejančias jas su klubu, bet niekada negali dėvėti liemenių su pilnomis klubų „spalvomis“ ir dalyvauti susitikimuose.
Moterų ir baikerių klubų santykis įvairus. Kartais moterys aktyviai įsitraukia į klubų veiklą – padeda su veiklos organizavimu, socialiniais klausimais. Būna, kad jos tampa „namų šeimininkėmis“, liekančiomis namuose ir auginančiomis būsimą klubo narių kartą, kol vyrai „užsiima vyriška veikla“.
Dažniausiai būtent moterys klubhauzuose dirba barmenėmis, dažnai dirba ir šokėjomis. Baikerių šventėse ir renginiuose jos, ne itin daug apsirengusios, džiugina baikerių akis. Praeityje dalis klubų JAV išnaudojo moteris prostitucijai ar prekybai narkotikais, tačiau dabar tokie atvejai reti.
Dažnai baikeriai JAV dėvi ir svastikas ar kitas su baltuoju nacionalizmu siejamus simbolis. Tiesa, nemaža dalis jų elgiasi taip ne todėl, kad palaikytų nacizmą, o vien dėl noro parodyti, kad atmeta socialines normas, ir šokiruoti tuos, kurie jų nesupranta.
Be to, daugelis klubų neleidžia, kad jų nariais taptų policininkai arba kada nors policijoje dirbę asmenys.
Baikerių klubų Lietuvoje gausu
Lietuvoje baikerių yra keliasdešimt skirtingų klubų ir susivienijimų. Aukščiausia Lietuvos baikerius vienijanti institucija yra Lietuvos baikerių kongresas, kurį sudaro po 2 narius iš Lietuvoje veikiančių baikerių susivienijimų.
2004 m. įkurtas dukart per metus susirenkantis Kongresas sprendžia konfliktus tarp baikerių klubų, svarsto, ar pritarti naujų MC klubų atsiradimui ir Lietuvoje atsirandančių užsienio MC klubų padaliniams, svarsto kitus motociklų judėjimui svarbius klausimus. Kongresui vadovauja vienbalsiai išrinkta MC Taryba. Tarybą sudaro baikeriai iš keturių Lietuvos regionų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių.
Baikeriai, norintys steigti naują klubą, turi gauti MC Tarybos atstovo savo regione sutikimą, pristatyti savo „spalvas“ Kongresui. Taip pat klubas turi turėti bent 6 narius. Po dvejų arba trejų metų bandomojo laikotarpio kongresas patvirtina naują klubą, o šis turi pasirinkti, kokį statusą nori turėti.
Galimi statusai – MC, MCC, RC. Būtent MC statusas yra pats aukščiausias Lietuvos baikerių pasaulyje ir lygiuojasi į amerikietiškus klubus. Pagal Lietuvos baikerių kongreso nustatytas taisykles, MC statusą turintys klubai privalo turėti savo klubhauzą, bent 7 narius, vidines taisykles, iždą, nario mokestį. Tokiame klube turi būti griežtai apibrėžta, kariuomenę primenanti hierarchija ir klubo narių pareigos, klubo atstovai privalo dalyvauti kongreso susirinkimuose.
Uždarumu Lietuvos baikerių klubai nesiskiria nuo JAV: Lietuvoje pagal kongreso taisykles MC klubo nariais gali būti tik vyrai, jam negali priklausyti tarnaujantys ar tarnavę policijoje asmenys, „iškrypėliai“.
Žemesnį statusą turi MCC klubai. Tokie klubai kuriami draugystės ir bendro pomėgio – motociklų – pagrindu. Šiems klubams gali priklausyti ir vyrai, ir moterys, visų profesijų atstovai. Vidinės taisyklės, susirinkimai, iždas ir klubhauzas MCC klubui nėra būtinas. Visi nariai lygūs, vyrauja demokratija. Aprangai ir atributikai taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Panašūs bruožai yra būdingi ir RC klubams, kurie labiau orientuoti į sportininkus ir keliautojus. Lietuvoje yra vienas moterų baikerių klubas – „Vėjų laumės“.
Lietuvos baikerių svetainėje biker.lt pateikiamame Lietuvos baikerių klubų ir susivienijimų sąraše šiuo metu yra 21 MC klubas, 23 MCC klubai, 2 RC klubai ir 5 „Kitų“ klubų kategorijai priskiriami klubai.
Tiesa, „MC vorai“, kurių pavadinimas pastaruoju metu dažnai skamba žiniasklaidoje, Lietuvos baikerių kongresui nepriklauso ir informacijos apie juos biker.lt svetainėje nėra. Nors 2004 m. „Vorai“ buvo vieni iš Lietuvos baikerių kongreso įkūrėjų, 2009 m. jie nutraukė veiklą kongreso taryboje ir šiuo metu jam nepriklauso.
Baikeriai Lietuvoje turi ne vieną savo šventę – kasmetines sezono atidarymo ir uždarymo šventes, „Bike Show Millennium“ Kaune, „Baikerių naktis“, kitus klubų organizuojamus renginius. Baikeriai remia ir organizuoja labdaros renginius ir koncertus, saugo renginius, dalyvauja pilietinėse akcijose.
Skirtingai negu JAV, Lietuvoje baikerių klubai su organizuotu nusikalstamumu nesiejami: jei klubų atstovai patenka į žiniasklaidos akiratį, tai dažniausiai dėl klubų narių tarpusavio muštynių ar kitų smulkių nusižengimų. Nors nesutarimų tarp skirtingų klubų ar klubų viduje pasitaiko, jie baigdavosi be aukų. A.Kilkaus dingimas ir L.Baltrūno areštas – pirmoji tokia rezonansinė byla Lietuvoje, siejama su baikerių bendruomene.
Skirtingai negu kolegos JAV, Lietuvos baikeriai bando siekti ir bendradarbiavimo su valdžia, kovodami už motociklininkų teises.
2016 m. buvo įsteigtas judėjimas „Už motociklininkų teises“, kurio steigėjais, be kitų pusių, tapo ir Lietuvos baikerių kongreso atstovai bei L.Baltrūnas. Priimtame judėjimo memorandume pabrėžiama, kad „Už motociklininkų teises“ kreipsis į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją ir ragins skirti didesnį dėmesį eismo saugumo ir transporto problemų sprendimams tose srityse, kur dalyvauja motociklininkai.
Tačiau judėjimui reikšmingų pergalių nepasiekiant, 2017 m. spalį per sezono uždarymo šventę tūkstantinė motociklų kolona sustojo ir prie šalies parlamento rūmų. Motociklininkai įteikė apie 6 tūkst. parašų, kuriais raginama panaikinti įstatymuose įtvirtintą motociklininkų ir kitų eismo dalyvių nelygybę. Baikeriai piktinosi, kad jiems griežtai taikoma 0 promilių alkoholio kiekio riba kraujyje, kad riba, kuria viršiję greitį jie praranda teises jiems yra griežtesnė negu automobilių vairuotojams.
Jeigu mes nebūsime išgirsti, tai vėl su plieniniais žirgais važiuosime prie parlamento ir tuomet tai tikrai bus protesto akcija, o ne stabtelėjimas norint įteikti surinktus parašus“, – portalui diena.lt sakė baikerių kongreso atstovas Kazimieras Čeponis.
Lietuvos baikeriai nuomonę reiškia ir su tarptautine politika susijusiais klausimais. 2015 m., kai Vladimirą Putiną palaikantis rusų baikerių klubas „Naktiniai vilkai“ ketino gegužės 9 d. proga per Lenkiją keliauti į Berlyną, L.Baltrūnas-Oblius sakė tokiame žygyje įžvelgiantis provokaciją ir SSRS garbinimą. Jis teigė, kad „Vorai“ yra pasiruošę padėti Lenkijos baikeriams stabdyti rusų baikerius, bet galiausiai nei Lenkijai, nei Lietuvai „Naktinių vilkų“ neįsileidus, iki tokios situacijos priimta nebuvo.
Kito Lietuvos baikerių klubo „Crazy in the dark MC“ prezidentas Valdemaras Zinkevičius teigė: „Jeigu žmogus pasakytų, kad važiuoja be jokių tikslų, o prie kokio paminklo pagerbti žuvusiųjų, nebūtų jokio pasipriešinimo. Mes politikoje nedalyvaujame. Šioje vietoje nei mes prieš, nei mes už, bet ta idėja, kurią „Naktiniai vilkai“ iškelia, mums yra nepriimtina. Jeigu jie nieko nereklamuotų, niekas nebūtų prieš.“
Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m. spalį.