Tamsioje ir ankštoje erdvėje dviem jūreiviams neliko nieko kito, kaip tik laukti gelbėtojų ir taupyti deguonį. Tik po 84 valandų – likus vos 12 minučių iki būtų išsekęs visas jiems likęs deguonis – jūreiviams vėl pavyko išvysti dienos šviesą.
1973 m. rugpjūčio 29 d. Kanados giliavandenis povandeninis laivas „Pisces III“, kuriam vadovavo du vyrai, įstrigo 480 metrų gylyje – Atlanto vandenynui priklausančioje Airijos jūroje.
Jūreiviams – buvusiam Karališkojo laivyno karininkui, vyresniajam povandeninio laivo pilotui 35 metų Rogeriui Mallisonui ir 28 metų inžinieriui pilotui Rogeriui Chapmanui – tai buvo įprastinis nusileidimas į vandenyno gelmes tiesiant transatlantinį telekomunikacijų kabelį. Tačiau tąkart viskas ėmė klostytis kiek kitaip, nei buvo planuota.
Tai, kas nutiko per kitas tris dienas, prikaustė dėmesį, visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip britų, amerikiečių ir kanadiečių narų komandos bandė išgelbėti vandenyno gelmėse įstrigusius jūreivius.
