Duris į Liepkalnio vandens saugyklą savo profesinės šventės – gegužės 5 d. minimos Vandentvarkos dienos – proga vilniečiams ir miesto svečiams atvėrė didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys”.
Ir vilniečiai šia galimybe mielai naudojosi. Apie 13 val. į teritoriją atvykęs 15min žurnalistas išvydo, ko gero, daugiau negu šimtą metrų – iki pat saugyklos teritorijos vartų – besidriekiančią eilę. Pamatyti, kaip atrodo unikalia konstrukcija išsiskirianti saugykla, panoro ir jaunas, ir senas.
Visgi eilė judėjo gana greitai – po keliolikos minučių jau buvo galima žengti pro saugyklos įėjimą. Prie jo įdomiais faktais apie miesto vandentiekio istoriją dalinosi istorikas ir senojo Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius bei „Vilniaus vandenų" darbuotojai.
Iš išorės vandens saugykla atrodo kaip nedidelė kalvelė su ventiliacijos bokšteliu.
Viduje tai didžiulė, daugiau negu 5 metrų gylio apskrita betoninė patalpa. Ją dengia aštuoniomis kolonomis paremtas skliautinis kupolas.
Tik įėjus į saugyklą patenkama ant gelžbetoninio tiltelio, vedančio link balkono, o iš šio išeina žemyn vedantys laiptai. Nusileidus jais galima atsidurti ant saugyklos dugno.
Didžiulėje patalpoje vienu metu be problemų telpa keli šimtai vilniečių, smalsiai apžiūrinėjusių saugyklos sienas ir besidariusių „asmenukes".
Ir tai dar ne viskas – užsukę į saugyklą jie turėjo galimybę ir klausytis muzikos. Čia skambėjo saksofonų kvarteto „Katarsis4" muzikinis pasirodymas.
Liepkalnio vandens saugykla pasižymi išskirtine akustika: pasak informacinio lankstinuko, aidas nuo sienų čia atsimuša 5-6 kartus.
Lankstinuke taip pat teigiama, kad stovint vos kelių metrų atstumų čia susišnekėti neįmanoma – tiesa, matyt dėl didelio vienu metu saugykloje buvusio žmonių skaičiaus praktikoje šis teiginys nepasitvirtino. Tačiau įspūdžio tai nesumenkino.
Neseniai šventė šimto metų jubiliejų
Liepkalnio vandens saugykla buvo pastatyta 1916 m. Šią datą iki šiol galima įskaityti virš įėjimo į saugyklą.
Tik pastačius Liepkalnio vandens saugyklą, vandens kiekis Vilniuje buvo pradėtas matuoti kubiniais metrais, kaip įprasta ir dabar – iki tol matuojama buvo kibirais.
Saugykloje iš viso telpa 1500 kubinių metrų vandens. Pasak D.Pocevičiaus, maždaug tokį kiekį vandens vienas 80 metų nugyvenęs žmogus sunaudoja per visą savo gyvenimą – gėrimui, prausimuisi, maisto gaminimui ir kitiems tikslams.
Naudojama Liepkalnio saugykla buvo iki 1987 m. Vanduo iš Sereikiškių siurblinės patekdavo į šį rezervuarą ir buvo tiekiamas Naujininkams. Tik įrengus Pagirių vandenvietę ir rezervuarą Eišiškių plente Liepkalnio saugykla tapo nebereikalinga.
Paskutinį kartą pagal paskirtį ji naudota ant Laimio kalno Liepkalnyje įrengiant slidinėjimo trasas, kai gaminant sniegą buvo reikalingi dideli momentiniai vandens kiekiai.
Greta saugyklos esanti siurblinė veikia iki šiol, jos darbas automatizuotas. Joje veikia 2 siurbliai, kurių kiekvieno našumas – 800 kubinių metrų vandens per parą.
Vilnius iki šiol turi tris didelius senuosius rezervuarus – be esančio Liepkalnyje, dar yra rezervuarai ant Tauro kalno ir Bernardinų sode.
Pastarieji du iki šiol nuolat naudojami, vandeniu iš jų aprūpinami Senamiesčio, ir Naujamiesčio gyventojai.
Ar ateityje duris atvers dažniau - nežinia
Dukart per metus – pavasarį ir rudenį – Liepkalnio vandens saugykla duris visuomenei atveria nuo 2016 m.
Pasak „Vilniaus vandenų" komunikacijos vadovo Mindaugo Linkaičio, bendrovė nori būti ir yra atvira visuomenei, todėl kviečia aplankyti įdomius vandentiekio objektus.
„Mūsų siekis, tikslas ir noras yra parodyti, kaip gyvename, kaip dirbame, ir atverti duris į nematomus visuomenei objektus", – 15min sakė M.Linkaitis.
Iki pokalbio su žurnalistu, sakė M.Linkaitis, saugykloje per dieną jau buvo apsilankę keli tūkstančiai vilniečių.
Jis prognozavo, kad jei srautai nesumenks, saugyklos lankytojų skaičius gali viršyti ir dešimt tūkstančių.
M.Linkaitis sakė, kad „Vilniaus vandenys" sulaukia įvairių pasiūlymų saugyklą išsinuomoti filmavimams ir kitiems projektams.
„Pasiūlymų gauname, svarstome. Bet turiu pasakyti, kad šis objektas yra pritaikytas saugoti vandeniui, tai yra technologinis objektas. Tam, kad jį galėtume naudoti kitoms reikmėms, jį reikia specialiai paruošti. Ar kažką darysime, ar ateityje tai bus atvira ir visiems prieinama nuolatos ir kasdien, kol kas dar ankstyvas klausimas. Jis turėtų būti sprendžiamas ateityje", – sakė M.Linkaitis.
Jo teigimu, išskirtiniais atvejais, iš anksto – susitarus į saugyklą gali būti įleidžiami meno kūrėjai, taip kaip ir šeštadienį, kai joje skambėjo saksofonų muzika. M.Linkaitis sakė, kad kiekvienas kreipimasis svarstomas individualiai.
„Kaip šiandien, šaunus kvartetas „Katarsis 4". Jie išsibando šią erdvę savo kūrybai, savo išraiškai. Tokiems pasiūlymams esame atviri, juos galime svarstyti. Nesakau, kad iš karto sutinkame. (...) Reikėtų turbūt kreiptis į mus, kiekvieną atvejį svarstytume individualiai. Galimybės bendradarbiauti neatmetame, bet ir negarantuojame", – sakė M.Linkaitis.
Išvysti, kaip saugykla atrodė prieš trejus metus, galite ir šioje 15min galerijoje:
