Greičiausiai K.Simonavičius gimė 1600 m. balandžio 18 d. Dapšiuose, netoli Raseinių. Tiesa, kai kurie baltarusių istorikai tvirtina, kad jis gimė netoli Vitebsko.
Pats K.Simonavičius save vadino „Lietuvos bajoru“, tiesa, Lietuvą, kaip tuomet buvo įprasta, turbūt turėdamas mintyje politine, o ne etnine prasme.
K.Simonavičius nuo jaunystės domėjosi artilerija ir žinias nuolat gilino, domėdamasis matematika, mechanika, optika, hidraulika ir kitais mokslais.
Jo sugebėjimai buvo pripažinti šalies karo specialistų ir K.Simonavičius padarė neblogą karjerą ATR kariuomenėje, dalyvaudamas mūšiuose kaip artilerijos ekspertas. Jis dalyvavo 1632-1633 m. kare su Rusija, 1644 m. kare su totoriais.
Kurį laiką K.Simonavičius praleido Nyderlanduose, kur buvo karaliaus Vladislavo Vazos išsiųstas padėti olandams kare su ispanais bei gilinti artilerijos žinių.
Grįžęs 1647 m. jis buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, vėliau – Abiejų Tautų Respublikos artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. Karo su kazokais metu 1648 m. buvo išvykęs į Lvovą ir Pilavcus, kur vadovavo artilerijos dalinių perdislokavimui.
Apie 1649 m. jis į Nyderlandus grįžo išleisti knygos, pagrįstos per karjerą sukauptomis žiniomis.
Toji knyga vadinosi „Didysis artilerijos menas, pirmoji dalis“ ir iškart išpopuliarėjo. Išleista lotyniškai Amsterdame 1650 m., jau po metų ji buvo verčiama į prancūzų kalbą.
Apie du šimtmečius ši knyga Europoje laikyta vienu iš geriausių artilerijos vadovėlių. Tačiau svarbiausia ji tuo, kad joje pirmą kartą detaliai aprašytos raketų savybės ir jų konstravimo bei panaudojimo galimybės.
Knygoje pirmą kartą aprašyti tokie aspektai kaip raketų stabilizavimas sparneliais, daugiapakopės raketos ar raketų baterijų konstravimas.
Veikalą sudaro 5 skyriai, vadinti knygomis. Jame yra daugiau kaip 200 autoriaus pieštų paveikslų bei schemų.
Aiškinami pabūklų kalibrai, konstrukcija, taikymo būdai, rašoma apie metalų lydinių sudarymo metodus, artilerijoje naudojamų medžiagų gamybos technologijas, įvairius sviedinius ir kita.
Vienas knygos skyrius yra skirtas raketų konstrukcijoms, jų kurui, gamybai, paleidimo įrenginiams. Jame pirmąsyk keliama daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėja, pateikiami trijų pakopų raketos brėžiniai, apžvelgiama raketų gamybos technologija, rašoma apie bateriją iš septynių paraku užtaisomų raketų.
Iki „Didžiojo artilerijos meno“ visa literatūra apie artileriją buvo rašoma iš karo meno perspektyvos. K.Simonavičius pirmasis šia tema rašė moksliškai, su matematiniais skaičiavimais ir grįsdamas teiginius fizikos dėsniais. Taigi būtent jį galime vadinti pirmuoju raketų mokslininku.
Knyga vėliau buvo išversta į anglų, lenkų, olandų, danų, vokiečių ir kitas kalbas. Daugiau negu 200 metų tai buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas ir vadovėlis, kurį studijavo viso pasaulio artileristai.
K.Simonavičius buvo parengęs spaudai ir antrąją savo veikalo dalį, bet mirė 1651 m., nespėjęs išleisti. Jos rankraštis buvo saugomas kunigaikščių Sanguškų bibliotekoje netoli Liublino, vėliau pateko į Zaluskių biblioteką Varšuvoje, o 19 a. išvežtas į Sankt Peterburgą.
Prieš mirtį, 1651 m., K.Simonavičius baigė mokslus ir Vilniaus akademijoje (dabartinis Vilniaus universitetas). Manoma, kad jis mokėjo lenkų, lietuvių, senovės graikų, lotynų, gal ir kitas kalbas.
K.Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų: rašydamas apie kariavimo priemones, neagitavo už karą, teigė, kad karai esą žiaurūs, pavojingi, kad tai didžiausia žmonijos nelaimė.
Dabar Vilniuje veikia Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Šalia šio universiteto, netoli Vilniaus oro uosto stovi daugiapakopę raketą vaizduojantis paminklas.
Jį sukūrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Urbanavičius. Idėjos autorius – menininkas Saulius Paukštys.
Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją ir knygą „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“.
