Apie A.Mockaus mamą, menininkę Nijolę Šivickas neseniai buvo sukurtas dokumentinis filmas „Nijolė“, kuris šiuo metu yra pristatomas Lietuvoje. Šia proga Lietuvoje lankosi ir pats A.Mockus, kuris šiuo metu yra išrinktas į Kolumbijos parlamentą.
A.Mockus apie Lietuvą
Kalbėdamas universiteto bendruomenei, A.Mockus prisipažino, kad pirmą kartą atvykęs į Lietuvą penkias dienas negalėdavo užmigti, nes nesuprato, kaip veikia sovietinė sistema.
Jį, nuo vaikystės mokytą, kad lietuviai yra sąžiningi žmonės, stebino, kaip tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, fotoaparato juostelių, negalima rasti parduotuvėse, bet įmanoma gauti pogrindinėje prekyboje.
Visgi A.Mockus pabrėžė, kad Lietuva jam labai patinka ir tikino jaučiantis, kad motinos gimtinėje yra buvęs per retai.
Prisiminė A.Mockus ir savo geriausią vaikystės draugą – lietuvį, kurį pasiglemžė Kolumbijoje klestėjęs smurtas. Buvęs Bogotos meras tada sakė supratęs, kad vien tik žodžiais nugalėti jėgą pavyks ne visada.
Paklaustas, ar turi Lietuvos pilietybę, A.Mockus atsakė teigiamai. Po to sekęs klausimas, ar Kolumbijos įstatymai parlamentarams leidžia turėti dvi pilietybes, A.Mockų nustebino – jis atsakė „Aišku, kad galima“.
A.Mockus teigė užaugęs su iliuzija, sapnu, kad Lietuva bus atkurta. Anot jo, tas sapnas gana greitai išsipildė. Visgi, anot jo, nepriklausomybėje lietuviai prarado dalį originalumo.
„Lietuviai pasidarė geri piliečiai europietiško stiliaus demokratijoje, bet prarado dalį originalumo“, – teigė A.Mockus.
A.Mockus apie politiką
Paklaustas, ko išmoko iš politinės veiklos, A.Mockus teigė, kad kiekvienas žmogus turi gražias šaknis, bet jas reikia saugoti ir stiprinti. Jis atskleidė vieną savo elgesio modelį – kad kartais atsidūręs tam tikrose situacijose galvojo, kaip jo vietoje elgtųsi menininkas.
„Aš ne menininkas, bet dažnai man tiko pagalvoti – ką darytų menininkas?
Aš ne menininkas, bet dažnai man tiko pagalvoti – ką darytų menininkas?
Iš to kilo mimai gatvėse, pavyzdžiui. Buvo toks supratimas valdžios kaip pedagogikos. Aš nepasitikėjau politika, bet supratau, kad turiu ją naudoti“, – sakė A.Mockus.
Buvusio Bogotos mero teigimu, pasitikėjimo politikoje jam suteikė turima iškalba. Jos dėka jis sakė galėjęs kariauti ne ginklais, o žodžiais.
„Ilgus metus galvojau, kad galiu su bet kuo kariauti ir man pasiseks gerai, nes moku gerai vartoti žodžius. (…) Leninas yra mažas dalykas šalia Dostojevskio“, – sakė A.Mockus.
Paklaustas, ar ragintų jaunus žmones eiti į politiką, A.Mockus atsakė: „Kviečiu visa siela. Kviečiu, kiek tik galiu“. Jo teigimu, vyresni politikai dažnai pripranta prie tokių dalykų, kokie yra, ir mano, kad jų pakeisti neįmanoma.
A.Mockaus teigimu, politikos apskritai nereikia bijoti net ir ne politikams.
„Kuo labiau paprasti žmonės bijos politikos, nuo jos trauksis, tuo labiau politika liks tik politikų rankose“, – sakė A.Mockus.
Paklaustas, ko, kaip jam atrodo, turėtų nedaryti politikas, A.Mockus teigė, kad politikai neturėtų meluoti, nesilaikyti žodžio, sukelti neišpildomų vilčių. Be to, jis akcentavo, kad politikas turi būti nuoseklus – anot jo, politikui galima keisti nuomonę, bet tokiu atveju jis savo pasikeitusią nuomonę turi paaiškinti.
Taip pat politikoje, sakė A.Mockus, jam vienas svarbiausių dalykų yra pasitikėjimas.
„Pasitikėjimas būtų didžiausias turtas. Jei žmogus nepasitiki, baisiai skaudu. Nežinau, ar yra pragaras, ar ne, bet nepasitikėjimas kito žmogaus yra pragaras“, – teigė A.Mockus.
Nežinau, ar yra pragaras, ar ne, bet nepasitikėjimas kito žmogaus yra pragaras.
Paklaustas, ką mano apie radikalumą politikoje, A.Mockus teigė, kad su provokacijomis ir radikaliais veiksmais politikoje reikia elgtis ypač atsargiai.
„Jei tu perdedi, gauni stiprią reakciją, žmonės susimaišo, pats prarandi aiškumą. Reikia saugotis“, – sakė A.Mockus.
Kaip pavyzdį A.Mockus paminėjo atvejį, kuomet buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas viešųjų ryšių akcijos metu ne vietoje pastatytą automobilį sutraiškė su džipu. Jis teigė iš dalies džiaugęsis tokia akcija, bet taip pat pajutęs, kad A.Zuokas šiek tiek peržengė ribas. „Yra momentas, kai jis per daug šypsosi“, – sakė A.Mockus.
A.Mockus prisipažino ir pats keletą kartų pajutęs, kad jo politiniai veiksmai priartėjo prie šventvagystės ribos, dėl ko jis rizikavo prarasti viską.
Paklaustas, kokių sprendimų politikams palikti negalima jokiu būdu, A.Mockus pirmiausia paminėjo „raudoną mygtuką“, omenyje greičiausiai turėdamas galimybę pradėti karą, paleisti atominę bombą.
„Svarbiausia – raudonas mygtukas. Reikia kažkaip sugalvoti, kad būtų šimtai žmonių, kad jie galėtų stabdyti.
Svarbiausia – raudonas mygtukas. Reikia kažkaip sugalvoti, kad būtų šimtai žmonių, kad jie galėtų stabdyti.
Su nagais, su rankomis. Labai svarbu, kad žmogaus gyvenimas galėtų tęstis“, – pabrėžė A.Mockus.
Dėl tos pačios priežastis, pasak politiko, svarbu kovoti prieš mirties bausmę. Jis pabrėžė, kad jei žmogus pradeda žudyti kitus žmones, po to gali sekti baisūs dalykai.
Paklaustas, kaip turėtų elgtis meras, kuomet mieste dvi žmonių grupės susipriešina ir turi radikaliai priešingus požiūrius į tą patį dalyką, A.Mockus sakė, kad meras gali sudaryti sąlygas ramiai diskusijai, pakviesti juos susėsti prie stalo.
Gyvenimas yra šventas
Pokalbio metu A.Mockus ne kartą minėjo jį išgarsinusį šūkį – „Gyvenimas yra šventas“. Jis teigė, kad šios minties negalima pamiršti, taip pat ragino prasmės gyvenime ieškoti visur. Nes, sakė A.Mockus, ją rasti galima ir kalboje, ir šokiuose, ir dainose.
Buvusio Bogotos mero teigimu, progresas gyvenime ir politikoje vyksta – Kolumbijoje dar prieš 30 metų korupcija atrodė visiškai normalus reiškinys, o dabar žmonės jau nebelinksta jos toleruoti.
Jo teigimu, prie to prisidėjo ir jo akcijos, kurios padėjo žmonėms sukelti gėdos jausmą ir atsigręžti į save. Taip žmonių mąstymą, pasak jo, pavyko pakeisti be smurto.
„Aš norėčiau, kad žmonės, kai manęs nebebus, prisimintų, kad Nijolė (A.Mockaus mama, – 15min) ir aš padėjome atstatyti Kolumbijoje tam tikrą lygį atsakingumo, tam tikrą lygį sąžiningumo“, – sakė A.Mockus.
