Vienas didžiausią įtaką karo eigai padariusių agentų buvo sovietų agentas Richardas Sorge.
Apsimesdamas paprastu vieno iš laikraščių žurnalistu, jis Kinijoje ir ypač Japonijoje sukūrė milžinišką šnipinėjimo tinklą, pasitarnavusį sovietams.
Sovietų „Džeimsas Bondas“, Japonijoje turėjęs „Ramzajaus“ (Ramsay) slapyvardį, visada kybojo ant bedugnės krašto. Tačiau jo suteikta informacija Sovietų Sąjungos valdžiai kritiniu karo momentu įgijo neįkainojamą vertę. Tokią vertę, kad, kai kurių istorikų nuomone, jo informacija netgi nulėmė II pasaulinio karo eigą.
Jaunasis revoliucionierius
Richardas Sorge gimė 1895 m. spalio 4 d. netoli Baku, dabartiniame Azerbaidžane. Jo tėvas, Gustavas Wilhelmas Sorge buvo vokietis, motina Nina Semionovna Kobieleva – rusė. Tėvas dirbo naftos pramonės inžinieriumi.
Įdomu yra tai, kad Richardo Sorge giminaitis Friedrichas Adolfas Sorge buvo artimas Karlo Marxo bendradarbis.
Jaunasis Sorge neužsibuvo Rusijos imperijoje – 1898 m. su šeima išvyko gyventi į Berlyną. Ten mokėsi elitinėje Berlyno mokykloje.
Jo gyvenimas tekėjo ramia vaga, kol 1914 m. įvyko lemtingas pasikėsinimas į Austrijos sosto įpėdinį. Šis įvykis pakeitė milijonų gyvenimus – Sorge taip pat.
Vedamas patriotizmo, jis išėjo savanoriu į frontą, kuriame patyrė žiaurią karo realybę. 1915 m. buvo sunkiai sužeistas Ipro mūšyje.
Išgijęs R.Sorge buvo išsiųstas į Rytų frontą kautis su Rusijos imperijos pajėgomis. Ten 1917 m. buvo vėl sunkiai sužeistas, neteko 3 rankos pirštų ir visą gyvenimą šlubavo.
Dėl drąsos kovose jam buvo įteiktas Geležinis kryžius – aukšto lygio kaizerinės Vokietijos karinis apdovanojimas.
Gydydamasis ligoninėje Karaliaučiuje R.Sorge iš jį gydžiusios slaugės tėvo perėmė komunistines idėjas. Jos formavo ne tik jo pasaulėžiūrą, bet ir gyvenimo kelią.
Paleistas iš karinės tarnybos, R.Sorge studijavo filosofiją ir ekonomiką Kylio, Berlyno ir Hamburgo universitetuose. Studijuodamas prisijungė prie komunistinių judėjimų, nuo 1919 m. priklausė Vokietijos komunistų partijai.
Dėl puikios iškalbos ir plunksnos valdymo jis iškilo iki Vokietijos komunistų partijos laikraščių redaktoriaus Hamburge. Vėliau aktyviai įsitraukė į Rūro srities politiką kaip aktyvistas ir laikraščių redaktorius.
1921 m. jis vedė Christiane Gerlach, buvusią jo mokytojo Kurto Alberto Gerlacho žmoną.
Užverbavimas
Aktyviai veikdamas komunistinėse organizacijose, jis sulaukė progos iškilti. 1924 m. balandį Sorge buvo atsakingas už sovietų delegacijos apsaugą Vokietijos komunistų partijos suvažiavime.
Ten jis susipažino su Kominterno (Kominternas, Komunistų internacionalas – sovietų kontroliuojama organizacija, vienijanti įvairių valstybių komunistų partijas) nariais, kurie jam pasiūlė dirbti Maskvoje. Sorge sutiko.
1924 m. antroje pusėje Sorge su žmona atvyko į Maskvą ir pradėjo dirbti Kominterne. Visgi dėl pernelyg didelio įsitraukimo į darbą ir ydingų „pomėgių“ (alkoholizmo ir neištikimybės) jis išsiskyrė su žmona.
Po skyrybų Sorge visiškai įsitraukė į komunistinę veiklą. 1925 m. jis prisijungė prie Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir įgijo Sovietų Sąjungos pilietybę. Tačiau šio fakto jis nepranešė Vokietijos valdžiai – netgi pasilaikė Vokietijos pasą, kuris ateityje jam pravertė.
Ilgainiui Sorge įsitraukė ir į sovietų slaptųjų organizacijų veiklą. 1929 m. jis buvo užverbuotas į Raudonosios Armijos Ketvirtąjį Departamentą – karinę žvalgybą.
Trumpai pabuvęs Jungtinėje Karalystėje, jis 1929 m, grįžo į Vokietiją. Joje jis įsitraukė į nacių partijos gretas ir tapo Frankfurto laikraščio žurnalistu. Kaip žurnalistas 1930 m. sausį jis išvyko į Šanchajų, Kiniją.
