Lietuvai, esančiai Vakarų pasaulio dalimi, Antrasis Pasaulinis Karas nesibaigė nei vieną, nei kitą dieną.
Okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė iš Lietuvos, kaip ir didelės dalies Europos, nepasitraukė karui pasibaigus ir išbuvo čia dar beveik penkiasdešimt metų.
Tik galutinai subyrėjus Sovietų Sąjungai ir šios šalies kariams, pernakt tapusiems Rusijos Federacijos kariuomenės kariais, galutinai pasitraukus iš sovietų okupuotos Europos, tapo aišku – imperijai galas.
Tik 1993 metų rugpjūčio 31 dienos vėlyvą vakarą, Lietuvos sieną kirtus paskutiniam išvykstančiam Rusijos kariuomenės ešelonui, šalies gyventojai galėjo lengviau atsikvėpti – dešimtmečiai siaubo ir teroro baigėsi.
Baigėsi Lietuvos gyventojų prievartinis ėmimas į Sovietų Sąjungos kariuomenę. Baigėsi Lietuvos infrastruktūros, žemės, turtų ir resursų naudojimas okupacinės kariuomenės poreikiams. Baigėsi provokacijos, šaudymai, važinėjimai po miestus karine technika.
Baigėsi ekonominė blokada, nuolatiniai oro erdvės pažeidinėjimai, grasinimai, provokacijos, baigėsi žmonių bauginimas. Okupantai susirinko mantą ir išėjo.
„Red Army Go Home“ – Raudonoji Armija, eik namo. Nuo pat Baltijos kelio šis šūkis skambėjo Lietuvos gyventojų lūpose, buvo rašomas ant transparantų.
Ir šūkis buvo taiklus, perteikiantis Lietuvos piliečių nuotaikas ir susidariusią situaciją – nebeegzistuojančios valstybės kariuomenė turėtų eiti namo.
Kuomet Lietuvos teritorijoje nebeliko okupantų karių, bazių, technikos, ginkluotės, šaudmenų, įvairios karinės įrangos bei atsargų, Lietuvos laisvės kova buvo laimėta. Lietuva tapo laisva.
Nebeliko pagrindo nuogąstavimams, kad Rusija gali sustabdyti ar ilgesniam laikui užšaldyti karių išvedimą.
Nebeliko jokių teisinių kabliukų, kuriais remdamasi Rusija galėtų kišti rankas į Lietuvos vidaus reikalus, nes čia yra jos įgulos, kuriomis reikia rūpintis.
Kaip pabrėžė kalbintas Lietuvos karininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, „viskas, kas nelegaliai buvo atvežta, iki paskutinio šovinio viską reikėjo išvežti“.
Jei Lietuva būtų priėmusi ir pasilikusi šį karinį turtą, tai būtų lyg pripažinimas, kad Lietuvos pripažįsta savo okupaciją ir inkorporaciją į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Anot teisės specialisto, dalyvavusio derybose su Rusija dėl kariuomenės išvedimo, Vytauto Sinkevičiaus, remiantis tarptautine teise, Rusijos kariuomenės išvedimu buvo pašalintas istorinis neteisingumas, dėka kurio kurio Sovietų Sąjungos kariuomenė atsidūrė Lietuvoje dar 1940 metais.
Tai buvo vienu iš Lietuvos Respublikos svariausių argumentų derantis su Rusija. Lietuva šios linijos labai aiškiai laikėsi ir klampių bei sudėtingų derybų metu nebuvo blaškomasi.
Rusijos karių išvedimą iš Lietuvos be jokios abejonės galime laikyti vienu iš didžiųjų moderniosios Respublikos laimėjimų. Branginkime, džiaukimės tuo ir švęskime.
Pagalvokime apie tai, kur dabar būtų Lietuva ir koks būtų mūsų kasdienis gyvenimas, jei derybų metu Rusijai pavyktų įpiršti sutarties punktą, jog Lietuvoje Rusijos karių divizija bazuotųsi ir toliau?
1993 metų rugpjūčio 31-oji – mūsų Pergalės diena ir šiemet mes švenčiame jos trisdešimtmetį.
Garbinga sukaktis – proga prisiminti ir pakalbinti žmones, dalyvavusius kuriant Kovo 11-osios Lietuvą, jos ginkluotąsias pajėgas, dėjusiais pastangas, jog okupantas susirinktų savo daiktus ir eitų namo.
Pasitikdami šią sukaktį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkai įgyvendina didelį žodinės istorijos (angl. oral history) projektą.
Jo metu kalbinami to meto politikai, teisininkai, Lietuvos Kariuomenės kūrėjai ir pirmieji kariai savanoriai, liudininkai bei kiti žmonės, visaip kaip prisidėję ar matę, kaip Rusijos kariuomenės ešelonai renkasi mantą ir traukiasi iš Lietuvos.
Šie liudijimai yra vertingi tuo, jog tai nėra tik tų įvykių laikjuostės formalus užpildymas faktais, tačiau tai ir gilūs prisiminimai, retrospektyvūs pasvarstymai, iš laiko distancijos keliami diskusiniai klausimai.
Šie liudijimai ateities kartoms išsaugo istorinių įvykių liudininkų emocijas, mimikas, reakcijas, intonacijas, gestus, kalbėsenas ir kitus užrašais ir vien garso įrašais neperteikiamus niuansus.
Tuo žodinė istorija ir yra žavi bei vertinga. Ne tik įrašinėkime ir užrašinėkime liudininkus, kol jie yra su mumis, tačiau ir filmuokime juos.
Surinkta daugybė valandų išsamių liudijimų, neribotų laike aptariamuose klausimuose, todėl itin retai sutinkamų dokumentiniuose filmuose ir televizijos laidose.
Kalbinti įvairių sričių specialistai, su Rusijos kariuomenės išvedimu dirbdami įvairiose institucijose, eidami įvairias pareigas ir turėdami labai įvairias kompetencijas.
Todėl surinkta medžiaga ne tik yra gausi apimtimi, tačiau ir perteikia platų liudijimų spektrą. Užfiksuoti ir paties Vytauto Landsbergio, ir patikros postuose Kaune budėjusių pirmųjų Lietuvos Kariuomenės savanorių pasakojimai.
Tai yra Lietuvos ryžto ir tvirtos laikysenos siekiant laisvės liudijimai. Liudininkai pasakoja apie derybų su Rusija užkulisius ir sudėtingą jos laikyseną, apie derybų sudėtingumą ir klampumą, apie Sausio įvykių siaubą ir viltį, nušviečia įvairius iliustratyvius buitinius ir kasdienius darbo momentus. Liudijimai perteikia nuolatinę įtampą, Rusijos spaudimą, nepasitikėjimą.
Dėka Lietuvos Respublikos politikų, pareigūnų, diplomatų, karinininkų, karių savanorių liudijimų, mes Rusijos kariuomenės išvedimo procesą pamatome per daug daugybę skirtingų akių, per skirtingus lygmenis.
Šie išsamūs liudijimai apie Lietuvos laisvinimąsi, Lietuvos Respublikos ir jos ginkluotųjų pajėgų kūrimą, bandant sugyventi su besikeičiančia, tačiau visad sudėtinga ir sunkiai sugyvenama Rusija, bus prieinami plačiajai visuomenei.
Jais galės naudotis istorikai ir kitų disciplinų mokslininkai, tyrinėsiantys Kovo 11-osios Lietuvos kūrimąsi. Pasakojimai atskleidžia daug įdomių ir simbolinių sutapimų.
Vytautas Landsbergis interviu metu priminė, jog popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje įvyko praėjus vos keletui dienų po Rusijos kariuomenės išvedimo – pontifiko lėktuvas Vilniuje nusileido 1993 metų rugsėjo 4 dieną.
Šie Vytauto Didžiojo karo muziejaus surinkti liudijimai bus puikus priedas prie to meto, spaudos, archyvinių dokumentų bei kitos prieinamos medžiagos.
Vytauto Didžiojo karo muziejus dėkoja visiems, sutinkantiems prisidėti, pasidalinti prisiminimais ir užfiksuoti liudijimus esamoms, ateities kartoms bei kviečia okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos išvakarėse, rugpjūčio 31 dieną, 18 valandą Karo muziejaus sodelyje visiems kartu paminėti šią dieną šventiniame koncerte „Visi kaip vienas į Laisvės dieną!“.
Straipsnį parengė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas Kęstas Vasilevskis.
