1958 m. Niujorke gyvenusiai Lane'ų šeimai gimė sūnus, kuriam jie suteikė Winnerio – Winner anglų kalba reiškia „nugalėtojas“ – vardą. 1961 m. šeimai gimė dar vienas sūnus – jau aštuntasis jų vaikas. Tėvai, galvodami vardą, paprašė vyriausios dukros patarimo.
Dukra, kurios vardas, beje, buvo Dinelda, pastebėjo – jei vienas mano brolis yra Winneris, kodėl kitas negali būti Loseris? Loser anglų kalba, žinoma, reiškia „pralaimėtojas“.
Atrodytų, kad tai geras pavyzdys, kodėl tėvai neturėtų klausti vaiko, kokį vardą duoti jo broliui ar seseriai. Tačiau tėavai dukros paklausė ir Winnerio Lane'o jaunesnis brolis gavo Loserio Lane'o vardą.
Abu broliai užaugo Harleme. 2002 m. juos kalbinusiems JAV žurnalistams jie sakė, kad vaikystėje kaimynų vaikai iš jų nesišaipė – visiems tokie vardai atrodė normalūs.
Abu broliai sutarė, kad jų vardai visiškai neprisidėjo prie jų likimo. Netgi priešingai.
Winnerio gyvenimą sunku vadinti nugalėtojo gyvenimu. Per gyvenimą jis buvo areštuotas per 20 kartų už vagystes iš automobilių, smurtą šeimoje ir kitus nusikaltimus. Nemažą gyvenimo dalį jis praleido visiškame skurde, gyvendamas kaip benamis.
Galiausiai už vagystę iš automobilio Winneris buvo nubaustas dvejų metų kalėjimo bausme. Jo, kaip kalinio, identifikacinis numeris buvo 00R2807. 2002 m. išėjęs iš kalėjimo, Winneris apsigyveno benamių prieglaudoje ir pradėjo ieškotis darbo, bandydamas susitvarkyti gyvenimą.
Na, o Winnerio brolio Loserio identifikacinis numeris buvo 2762. Tačiau tokį numerį jis turėjo dėl visiškai kitų priežasčių – nes tapo policijos detektyvu.
Skirtingai negu Winnerio, Loserio gyvenimas susiklostė labai sėkmingai – jis puikiai mokėsi, gavęs stipendiją pateko į elitinę privačią mokyklą Konektikute, o galiausiai baigė Lafajeto koledžą Pensilvanijoje.
Baigęs koledžą, jis pradėjo dirbti kaip detektyvas ir buvo puikiai vertinamas kolegų. Šį darbą jis dirbo ir 2002 m.
Kalbant apie vardus, Winnerio vardas jam taip ir liko visam gyvenimui. Tiek paauglystėje, tiek suaugusiojo gyvenime aplinkiniai jį vadino Winneriu.
Na, o Loseriui nutiko kitaip. Jo paties teigimu, į jį aplinkiniai beveik niekada nesikreipdavo vardu – mokytojai, kolegos ir draugai jį vadino tiesiog Lou.
Galima tai suprasti – nesinori žmogaus vadinti „pralaimėtoju“ jam į akis, net jei tai tikras jo vardas. Tuo labiau kai tas žmogus yra policijos detektyvas.
Broliai nebuvo labai artimi. Winneris kartais skambindavo Loseriui, kai jam trūko pinigų, bet šiaip jie bendravo retai. „Aš esu faras. Ir mano toks charakteris, kad negaliu į viską žiūrėti pro pirštus“, - žurnalistams sakė Loseris.
Kaip toliau, po 2002 m. klostėsi brolių likimas – nežinia, amerikiečių žurnalistai jų daugiau nebekalbino. Tačiau ir iš to, ką žinome, galime sakyti, kad vardas ne visada lemia žmogaus likimą.
Parengta pagal „Now I Know“.
