VI–V amžiuje prieš mūsų erą Sicilijoje atsirado žaidimas Kottabos (κότταβος, kotabosas), kuris greitai išplito po visą Senovės Graikiją. Kotabosą pamėgo iškilūs miestiečiai, kurie dažnai rinkdavosi į vyno vakarėlius.
Dažnai tie vakarėliai būdavo gana nuobodūs. Svečiai atsisėsdavo kas kur ir gerdavo vyną. Juos linksmindavo muzikantai ir juokdariai, tačiau, matyt, pramogų trūko.
Kotabosas – tai seniausias žinomas gėrimo žaidimas su apibrėžtomis taisyklėmis. Įprastas graikų vyno gėrimo indas dabar mums primena lėkštutę su dviem rankenomis. Toks dizainas puikiai tiko kotabosui.
Šio žaidimo taisyklės buvo gana paprastos – žaidėjai turėdavo mesti vyno nuosėdas į kambario viduryje esantį taikinį.
Egzistavo kelios kotaboso versijos. Įprastai žaidėjas, atėjus jo eilei mesti vyno nuosėdas, pasakydavo tostą. Dažniausiai jis dedikuodavo metimą savo romantiniam partneriui, nelaimingai meilei ar kokiam nors dievui.
Per vyno indo rankeną būdavo perkišamas dešinės rankos pirštas, žaidėjas pasvirdavo ant kairės alkūnės tolyn nuo taikinio ir greitu riešo judesiu mesdavo tirščius. Bet ne indą.
Taikinių būta įvairių. Tai galėjo būti tiesiog kitas indas. Arba ant specialaus kuolo užmauta pora diskų – pataikius į viršutinį, jis nukrisdavo ant apatinio ir sukeldavo garsą, pranešantį apie pergalę.
Kartais kambario viduryje buvo statomas didelis dubuo su vandeniu ir jame plūduriuojančiomis lėkštutėmis – tuomet žaidimo tikslas būdavo paskandinti tokią lėkštutę.
Bet kuriuo atveju buvo stengiamasi, kad vyno nuosėdos ore neišsisklaidytų ir skristų kaip vienas didelis lašas.
Kotaboso nugalėtojui būdavo skiriami įvairūs prizai – vaisių dubenys, pyragai ir net bučiniai.
Pats žaidimas nebuvo lengvas – jam reikėjo taiklumo ir koordinacijos. Vakaro eigoje jis vis sunkėjo dėl suprantamų priežasčių.