Tekstai skambės lenkų ir lietuvių kalbomis.
Gegužės 8 d. sukanka 470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties. Tai data, verta atskiro ypatingo šios asmenybės paminėjimo bei dėmesio.
Dubingiai – istorinis, su Radvilomis bei tiesiogiai su pačia Barbora Radvilaite siejamas miestelis. Prasminga, jog iš šios vietos sklinda jos atminimo pagerbimui skirti žodžiai, teigiama pranešime.
Girdėti skambančius Barboros Radvilaitės laiškus šeštadienį, nuo 10 valandos ryto bus galima atsidarius šią nuorodą.
Barbora Radvilaitė Dubingiuose
Radviliškoji Dubingių miestelio, esančio Molėtų rajone, istorija prasidėjo XV a. vidury nuo nedidelės, greičiausiai valdovo Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai (m. 1509) dovanotos valdos, kurią paveldėjo ir išplėtė didiko sūnus, Vilniaus kaštelionas, LDK didysis etmonas Jurgis Radvila (apie 1480-1541).
Jurgio Radvilos laikais prasidėjo giminės rezidencinė istorija: čia gimė vyriausias sūnus Mikalojus, dvare ne sykį lankėsi didiko šeima, sutvarkytas valdos administravimas.
Valdą paveldėjęs Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515-1584) 1547 m. Dubingius ir Biržus pasirinko savo kunigaikštiškoje titulatūroje. Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų bei rezidencijų, būtent Dubingius pasirinko kaip vieną iš laidojimo panteonų.
Dubingių istorija, romantika taip pat siejama su Karaliene Barbora Radvilaite (apie 1522–1551).
Būtent Radvilų rūmuose, Dubingių valdoje, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė 1547–1548 m. nuo lapkričio iki balandžio mėn. su savo dvaru gyveno po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu.
Šio dramatiško ir ypatingo jos gyvenimo tarpsnio pulsavimą liudija išlikę 8 Barboros Radvilaitės laiškai, Dubingiuose rašyti karaliui Žygimantui Augustui.
Asmenybė, sužavėjusi karalių
Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra viena geriausiai žinomų visų laikų Lietuvos istorijos moterų.
1551 m. gegužės 8 d. mirusi Krokuvoje, Lenkijoje, pačios prašymu palaidota Vilniaus arkikatedroje. Prof. Raimondos Ragauskienės ilgalaikių tyrimų dėka mus pasiekia tiksliausia ir išsamiausia Radvilų giminės, ypač Barboros Radvilaitės, istorija.
Pasak profesorės: „Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį. Moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną. Moterį, kurios sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimo kelias bei trumpas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne tik į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir jos istorinį palikimą perėmusių XXI a. pr. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos visuomenių istorinę kultūrą.“
Meilės ir ilgesio laiškai
Prieš 20 metų, minint Barboros Radvilaitės 450 metų mirties metines, prof. Raimonda Ragauskienė ir prof. Aivas Ragauskas išleido studiją apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems“.
470-ųjų mirties metų sukaktis taip pat paskatino prasmingai ir išskirtinai, visuotinės pandemijos nulemtomis aplinkybėmis, pagerbti šią istorinę asmenybę.
Kūrėjų ir bendraminčių komanda sukūrė poetinę, muzikinę video miniatiūrą, kurios pagrindu tapo unikali istorinė medžiaga – aktorių balsais, lenkų ir lietuvių kalbomis, įskaityti kelių Barboros Radvilaitės laiškų fragmentai (rež. Mindaugas Meškauskas).
Pasak idėjos autorės Vaidos Navickaitės-Šakėnienės, tai pasakojimas – jautrus pagarbos ženklas, kurį visi turės galimybę išvysti virtualioje erdvėje. Tekstus įskaitė aktoriai Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius, Barbara Orszewska.
„Tai unikali galimybė pamatyti kelių laiškų originalų kopijas ir išgirsti Barboros Radvilaitės įskaitytus laiškus – lenkų kalba, kuria Barbora kalbėjo bei rašė, ir lietuviškai. Nors „Mirties nugalėti nepavyko“ (tai įtaigus prof. R. Ragauskienės monografijos pavadinimas), bet legenda, meilės ir grožio simboliu tapusi Barbora Radvilaitė tapo nenugalima laikui ir užmarščiai,“ – sako V. Navickaitė-Šakėnienė ir dėkoja gausiam būriui bendraminčių, susibūrusių įgyvendinti šią mirties metinių idėją.
Tai Dubingių bendruomenė, Asvejos regioninis parkas, Rusteikų šeimos fondas, Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, Molėtų kultūros centras, UAB „TV Manija“, Lenkijos institutas Vilniuje, Renesanso Muzikos ir Šokių Ansamblis „Banchetto Musicale“ ir Jūratė Vičienė, Lina Dainienė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, UAB „Kino studija“.