Bagh nakh buvo išrastas kažkur dabartinėje Indijoje. Tai – metalinis keturių ar penkių ašmenų šaltasis ginklas su dviem žiedais pirštams. Panašūs ginklai naudoti faktiškai visoje Azijoje, tačiau šis įdomus tuo, kad kartais būdavo užnuodytas.
Mat šis ginklas yra labai mažas ir tik negiliai pradreskia odą ir raumenis. Pataikius į arterijas ar veidą priešininką galima ir nugalėti, tačiau įprastai paliekami tik paviršiniai sužeidimai, todėl nuodai suteikė Bagh nakh papildomos galios.
Bagh nakh buvo dėvimas delno pusėje. Tai leido ginklą lengvai paslėpti, o ataka Bagh nakh buvo tarsi natūralus smūgis delnu, todėl mokytis beveik nebuvo ko.
„Tigro nagai“ buvo naudojami mūšiuose, bet, žinoma, ne kaip pagrindinis ginklas. Viename delne galėjo būti Bagh nakh, kitame – kardas. Tačiau kur kas dažniau šis ginklas buvo naudojamas savigynai.
Būtent dėl to šį ginklą dažnai nešiodavo moterys. Visų pirma, dėl to, kad jį lengva paslėpti, taip pat ir dėl to, kad juo labai lengva naudotis. Moterys įprastai kovoja atvirais delnais ir nagais, todėl manyta, kad Bagh nakh joms bus labai efektyvus.
Nemanykite, kad Bagh nakh yra tik senas ir jau pamirštas ginklas. 1946 metais Kolkatoje vyko žiaurūs susirėmimai tarp musulmonų ir hinduistų. Bengalų hinduistės ėmė net į mokyklas eiti su šiais ginklais.
Jų privalumas tas, kad jie yra lengvai paslepiami bei juos galima naudoti ir iš labai artimo atstumo – net jei užpuolikas savo auką jau laiko glėbyje.
