Ispanų dailininkas Kongo piešinį gavo dovanų. Iš tikrųjų, daug Kongo darbų tapo dovanomis, nors meno žinovai į juos visada mėgo pažiūrėti iš arčiau. Juose buvo šis tas intriguojančio – tai buvo tarsi langas į šimpanzės smegenis.
Taip, Kongas buvo šimpanzė, gimusi 1954 metais. Sulaukęs dviejų Kongas iš zoologo Desmondo Morriso gavo pieštuką ir popieriaus lapą.
Iš pradžių Kongas nedrąsiai nupiešė liniją, o tada sutrikęs į ją žiūrėjo. Tuomet nupiešė dar vieną ir tarsi nustebo, jog pieštukas taip puikiai veikia. Tada šimpanzė ėmė piešti apskritimus, vis didesnes ir drąsesnes formas. O tada ėmė tapyti.
Kongas pats pasirinkdavo spalvas ir kompoziciją, nors Morrisas susižavėjęs visada sėdėjo šalia. Kartais zoologas paimdavo piešinį, kai jis jam atrodydavo baigtas.
Tačiau jei Kongas nemanydavo, kad kūrinys yra užbaigtas, imdavo šėlti ir tapdavo agresyvus. Juk menininkas savo darbus baigia tada, kai baigia. Jei jau baigtą piešinį Morrisas vėl pasiūlydavo Kongui, šis jo neliesdavo.
Meno ekspertai įdėmiai žiūrėjo į Kongo darbus – juk tai buvo savotiškas žvilgsnis į šimpanzės sąmonę.
Kongas įprastai mėgo vėduoklės formos kompozicijas ir simetriją, bet dažnai nuklysdavo nuo įprasto stiliaus. Kai kurie žmonės jo piešiniuose įžvelgia medžius, saulę ar net kitus gyvūnus, tačiau visa tai – abstraktaus meno interpretacijos.
Daugiausia darbų (apie 400) Kongas nutapė būdamas 2-4 metų amžiaus. Kongo gyvybę jam sulaukus tik 10 metų pasiglemžė tuberkuliozė.
Kaip minėta, vieną Kongo darbą turėjo ir Picasso. Daug kitų buvo parduota. Štai 2005 metais aukcione trys Kongo darbai įvertinti 25 tūkstančiais dolerių.
Kvailystė? Ne – tai buvo investicija, pagrįsta paveikslų unikalumu ir istorija.
