Nėra aišku nei kas, nei kada sukūrė šį daiktą, tačiau jis greičiausiai naudotas nuo pat XV amžiaus. Tai net nebuvo komercinis produktas – šį paprastą daiktą žmonės dažniausiai pasidarydavo patys. Tai – vadinamosios lovos žirklės (vok. Bettschere).
Šis daiktas taip pavadintas tik dėl jo formos – jis nieko nekerpa. Jis netgi didesnis už tikras žirkles – net ir suskleistų lovų žirklių ilgis gali siekti daugiau nei pusę metro. Šis paprastas išradimas kartais turėdavo ir tris kojeles.
Lovos žirklės būdavo naudojamos labai paprastai. Suaugęs žmogus jas įsprausdavo tarp vaiko lovelės čiužinio ir medinio jos rėmo. Taip lova įgaudavo aukštą, bet lengvai pašalinamą apsaugą, kuri saugojo vaiką nuo iškritimo.
Maži vaikai dažnai daug juda miegodami. Ypač tie, kurie dar visai neseniai miegojo lopšyje su aukštais kraštais. Lovos žirklės nesukurdavo saugumo įspūdžio – vaikui vis tiek reikėjo pratintis prie įprastos lovos formos. Tačiau kartu jos neleisdavo iškristi vaikui ar ant žemės nukristi jo antklodei. Paprastai tariant, lovos žirklės leido tėvams ramiau miegoti, o vaikai buvo saugesni.
Lovos žirklių būta įvairių formų. Kai kurios buvo labai ornamentuotos, kitos – labai paprastos. Visos jos pasižymėjo ta įprasta skriestuvo forma. Ji leido lengvai reguliuoti apsaugos aukštį ir šį daiktą sulankstyti, kai jis nėra naudojamas. Lovos žirkles galiausiai išstūmė kiti sprendimai, tačiau kai kur panašūs įtaisai naudojami iki šiol.
Būtent dėl to tokie senoviniai daiktai ir yra įdomūs. Juos ne tik sunku atpažinti – modernaus jų atitikmens tiesiog nelabai yra. Na, nebent reguliuojamos apsaugos ant specialiai mažiems vaikams skirtų lovų.