Įvairių šaltinių duomenimis, tuomet buvo nužudyti apie 60 žydų, o kaltininkai liko nenubausti. Šis kraupus įvykis liko istorijos paraštėse ir kartu su daugeliu kitų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Rytų Europoje vykusių pogromų tapo dar baisesnių įvykių, sukrėtusių visą Europą po kiek daugiau negu 20 metų, pranašu.
Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2019 m.
Kraupūs liudininkų pasakojimai
1919 m. Vilnius iš sovietų rankų perėjo lenkų valdžion. 1919 m. balandžio 19 d. į Vilnių įžengė Lenkijos kariuomenė, iš miesto išstūmusi Raudonąją armiją. Dešimtys su bolševikų valdžia siejamų asmenų buvo suimti, kai kurie – be teismo sprendimo sušaudyti.
Lenkai tuomet sudarė Vilniaus gyventojų daugumą, tačiau žydų taip pat buvo daug. Kaip 15min pasakojo Vilniaus žydų bendruomenės raidą tarpukariu tyrinėjanti istorikė Julijana Leganovič, tuomet tarp lenkų buvo paplitęs požiūris, kad daug žydų yra komunistai ir bolševikai, todėl yra Lenkijos priešai.
Kariuomenei įžengus į Vilnių ir užimant miestą, lenkų kareiviai, jų teigimu, buvo apšaudyti iš žydams priklausiusių namų. Tai paskatino lenkų kareivius pradėti masinius išpuolius prieš žydus.
Prasidėjo tris dienas trukęs pogromas. Lenkijos kareiviai įsilauždavo į parduotuves ir namus, kur sumušdavo žydus ir juos apiplėšdavo. Sinagogos buvo masiškai išniekinamos, žydų turtas niokojamas. Šimtai žydų buvo areštuoti, kelias dienas laikyti be maisto ir vandens, o tada deportuoti iš miesto.
Kaip teigė J.Leganovič, 1925 m. Vilniuje įkurto žydų mokslinio instituto YIVO archyvuose ji rado pogromo metu nukentėjusių žydų liudijimų. Pavyzdžiui, 52 metų žydų mokytojo Khayimo Kurzono liudijimą, kad jis buvo sumuštas ir apiplėštas Lenkijos kareivių bei buvo priverstas palaidoti kito žydo lavoną.
Kitame liudijime pasakojama, kaip lenkų kareiviai jėga ištempė žydus iš Vilniaus Didžiosios sinagogos ir vertė juos užsiimti priverstiniais darbais.
Vilniaus pogromą išsamiai aprašė ir JAV lietuvių laikraštis „Lietuva“. Remdamasis JAV spaudoje išspausdintu Hermano Bursteino, netrukus po pogromo apsilankiusio Vilniuje, liudijimu, laikraštis savo rugsėjo 4 d. numeryje (nuoroda čia) rašė: „Vilnius ypač plačiai pragarsėjo pastaraisiais laikais iš priežastais žydiškų pogromų, kurie ten įvyko tuojaus po lenkų kariuomenės įžengimo.“ (čia ir toliau originaliose citatose kalba netaisyta , – red. past.).
