06 22

Sovietų mokslininkas bandė sukurti žmogaus-beždžionės hibridą: kas iš to išėjo?

Niekam ne paslaptis, kad skirtingų rūšių atstovai kai kuriais atvejais gali kryžmintis, nors palikuonys įprastai būna nevaisingi. Geras to pavyzdys yra mulai – arklių ir asilų hibridai. O ar galėtų egzistuoti žmogaus ir šimpanzės hibridas? Vienas sovietinis mokslininkas į šį klausimą ieškoti atsakymo bandė praktiškai.
Žmogus ir šimpanzė
Žmogus ir šimpanzė / Shutterstock nuotr.

Ilja Ivanovas buvo 1870 m. gimęs ir Paryžiuje biologiją studijavęs rusų biologas, kurio sritis buvo dirbtinis apvaisinimas ir čia jis pasiekė įspūdingų laimėjimų. Jis įrodė, kad dirbtinio apvaisinimo keliu vienas eržilas gali apvaisinti apie 500 kumelių (natūraliu keliu – tik 20–30).

Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Ilja Ivanovas
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Ilja Ivanovas

Dėl to jo tyrimų stotį Askanija Novos draustinyje dabartinėje Charkivo srityje Ukrainoje lankė arklių veisėjai iš viso pasaulio.

Vien arklių veisimu I.Ivanovas apsiriboti nenorėjo. Mulai, ligrai (liūtų ir tigrų hibridai), kamos (kupranugarių ir lamų hibridai) kurstė jo vaizduotę. Ir jis svarstė – gal galima žengti toliau?

1910 m. Pasaulinio zoologų kongreso susitikime Grace, Austrijoje jis pristatė idėją, kad dirbtinio apvaisinimo būdu būtų galima sukurti žmogaus ir beždžionės hibridą. Tai tuo metu skambėjo kaip hipotetinis klausimas, bet I.Ivanovui jis toks nebuvo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis