Herojus ne tik danguje
Gimęs Lietuvoje, Steponas Darius (tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius) su šeima 1907-ais metais išvyko į Jungtines Amerikos valstijas.
Sulaukęs paauglystės S. Darius pasinėrė į sportą: beisbolas, regbis, futbolas, krepšinis, boksas, lengvoji atletika – jis išbandė viską.
Po I pasaulinio karo, kuriame jam pačiam teko sudalyvauti, jis grįžo į neseniai nepriklausomybę gavusią Lietuvos valstybę. Čia 1920-iais metais įstojo į kariuomenę, o 1923-iais metais įgijo karo lakūno laipsnį.
Tačiau S. Dariui Lietuvoje trūko to, ką jis taip pamilo JAV. Sportas tėvynėje nebuvo populiarus.
Kaune tuo metu veikė vos kelios vokiečių, žydų, lenkų sporto draugijos. Mažas lietuvių sportininkų būrelis buvo susitelkęs 1919-ųjų metų pradžioje įsteigtoje Lietuvos sporto sąjungoje, kuri, nors ir turėjo nemažai sunkumų, bet buvo šioks toks pamatas šalies sportui.
Tais laikais lietuviui sportininko sąvoka buvo negirdėta. Aktyviausiai sportavo jaunuoliai, atliekantys tarnybą kariuomenėje.
Viena didžiausių problemų, su kuria susidurdavo sportininkai, buvo tai, jog tie tiesiog neturėjo tinkamų drabužių bei avalynės. Daugumai sportininkų tekdavo sportuoti su kasdieniškais apdarais bei avalyne, kas nebuvo patogu.
Tačiau čia į pagalbą atėjo S.Darius. Jo draugai, kurie liko Amerikoje, rinko aukas bei pirko kokybiškam sportui reikalingą inventorių ir tada siųsdavo jį į Lietuvą, kur juo pasirūpindavo būtent S.Darius.
Jis sportui skyrė didžiulę svarbą ne tik dėl galimybės jaunam žmogui fiziškai lavintis, bet ir dėl galimybės sportininkams išvykti į užsienį ir ten tarptautinėse varžybose garsinti Lietuvos vardą.
S. Darius suprato, jog spaudos reikšmė tolimesniam sporto vystymuisi gali būti didžiulė, prisidėjo prie žurnalo ,,Sportas‘‘ steigimo, tapo žurnalo redakcinės komisijos nariu, rašydavo straipsnius apie Lietuvos ir užsienio sportą.
Dar viena sudėtinga kliūtis, su kuriuo susidūrė Lietuvos sportininkai buvo tai, jog Lietuvoje nebuvo gerai įrengtų aikščių ar stadionų, kurie būtų pritaikyti sportui.
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kurios tuometinis pirmininkas buvo būtent S. Darius, net ketverius metus kovojo su Kauno miesto valdyba dėl žemės ploto, kuriame galėtų būti statomas stadionas.
LFLS vargais negalais savo tikslą pasiekė – jie gavo šansą įrengti pirmąjį ir tuo metu vienintelį stadioną Lietuvoje, o jo vieta tapo Kauno Ažuolyno rajonas.
S.Darius drauge su savo draugu inžinieriumi Kęstučiu Bulota suplanavo ir nubraižė numatomo įrengti stadiono planą, o gavus paramos pradėti stadiono rengimo darbai, kuriems S. Darius organizuodavo sportininkų ir jaunų moksleivių talkas.
Tiesa, darbams dažnai trūko lėšų, tad Steponui teko nemažai prisidėti ir iš savo paties kišenės.
1925-ais metais stadionas pagaliau buvo įrengtas ir tapo stipriu postūmiu Lietuvos sportui.
Kamuolys yra apvalus
Greitai šalyje prigijo dvi iš populiariausių sporto šakų pasaulyje – futbolas ir krepšinis.
Jau 1921-ųjų metų laikraščių sporto apžvalgose būdavo rašoma, kad karininkas Steponas Darius buvo iš tiesų geras futbolininkas.
Kaip vienas iš geriausių Lietuvos futbolininkų jis ne vieną kartą gynė savo šalies garbę tarptautinėse varžybose. O rengdamas varžybas su užsienio šalimis jis nemažai prisidėjo prie to, jog Lietuvos jaunimas susipažintų ir suartėtų su jaunimu iš užsienio.
1922-ųjų metų gegužės mėnesį įvyko pirmosios Lietuvos futbolo pirmenybės, o LFLS vartus gynė ne kas kitas, o Steponas Darius. Komanda tapo varžybų nugalėtoja.
Po kelių metų įvyko pirmasis Lietuvos futbolo lygos suvažiavimas, kuriame buvo paskelbta Lietuvos reprezentacinės futbolo komandos sutartis, o S.Darius paskelbtas rinktinės kapitonu ir lygos pirmininku. Jis pirmininkavo ir rengiant Futbolo lygos statutą.
Futbolas tikriausiai buvo didžiausia lakūno aistra. LFLS komandos vartininku jis buvo kelerius metus – nuo 1922-ųjų iki 1926-ųjų, per tuos metus spėjo sužaisti ir tarpvalstybines rungtynes su tokiomis šalimis kaip Latvija, Estija, Šveicarija ar Egiptas.
Lietuvos futbolui nemažai reikšmės turėjo ir 1926-ais metais įsteigta futbolo teisėjų kolegija.
Tačiau S. Dariui labai patiko ir krepšinis (tuo metu dar vadintas basketbolu). Jis ne tik jį žaidė, bet ir daug prisidėjo, jog ši sporto šaka visiems laikams taptų populiariausia Lietuvoje.
Jis teigė, jog krepšinis yra intelektualus sportas, o dėl to yra labai tinkamas lietuviams. Kaunas tapo Lietuvos krepšinio lopšiu, o jau 1922-ųjų metų balandžio 23 dieną įvyko pirmosios oficialios Lietuvos vyrų krepšinio rungtynės, kuriose žaidė Kauno miesto ir LFLS komanda su S. Dariumi priešakyje.
Rungtynės nepasižymėjo rezultatyvumu ir baigėsi rezultatu 8:6 LFLS komandos naudai. Šią datą galima laikyti Lietuvos krepšinio gimtadieniu.
Iš viso per tuos metus buvo sužaistos 8 oficialios krepšinio rungtynės.
1924-ais metais S. Dariui yra suteikiama pirmos kategorijos krepšinio teisėjo kvalifikacija, kuri tuo metu buvo aukščiausia teisėjo kategorija.
Po poros metų, norėdamas, jog kuo daugiau jaunuolių pamėgtų ir pradėtų žaisti šį žaidimą, S. Darius parašė ir išleido knygelę ,,Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams‘‘.
Tai buvo 65 puslapių apimties Lietuvos sporto leidinys su brėžiniais ir paveiksliukais, kurio pirminis tikslas buvo švietėjiškas – siekta sulietuvinti krepšinio terminus, paaiškinti žaidimo tikslus ir privalumus bei supažindinti su pačia žaidimo technika.
Be abejo, tuo metu rašytos S. Dariaus taisyklės labai skiriasi nuo dabartinių, tačiau tai buvo puiki pradžia Lietuvos krepšiniui.
Smūgiuok kaip Steponas!
Amerikoje S. Darius pramoko ne tik spardyti ar mušinėti kamuolį, bet ir boksuotis.
Jam bičiulis iš Amerikos buvo atsiuntęs bokso pirštines, o tokio dalyko aviacijos lakūnai nebuvo matę gyvenime.
Savo kumščiais ir patarimais S. Darius mokino lakūnus boksuotis ir aiškino bokso taisykles iki pat savo išvykimo į Ameriką. Ringe niekas negalėjo lygintis su S.Dariumi, tačiau jis buvo iš tų žmonių, kurie niekada nepabrėždavo savo pranašumo prieš varžovą, tad per daug jų neskriausdavo.
S. Dariaus iniciatyva 1923-ųjų metų gruodžio 29-30 dienomis buvo surengtos pirmosios oficialios bokso varžybos.
Iš pradžių buvo sunku surasti žmonių, kurie gerai boksuotusi, o radus reikėdavo ir ištreniruoti, tad S. Darius ieškojo gabių ir šiam sportui tinkamų vyrų.
Po dvejų metų, 1925-aisiais, Kaune įvyko pirmasis oficialus Lietuvos bokso čempionatas, kurio čempionu tapo Vladas Byla, kuris geriau buvo žinomas kaip futbolininkas.
Pats S. Darius aukštumų bokse nepasiekė, tačiau užaugino sąrašą tarpukario bokso žvaigdžių – V.Tarvydą, A.Škėmą, J.Kudirką, R.Kazoką ar J.Vinčą.
Juozas Vinča dalyvavo 1928-ųjų metų olimpinėse žaidynėse Olandijoje, kur pasirodė geriausiai iš visų dalyvavusių dvylikos Lietuvos olimpiečių – savo svorio kategorijoje jis pateko į ketvirfinalį.
Neprigijęs amerikietiškas prieskonis
Krepšinis, futbolas bei boksas Lietuvoje gana greitai rado savo vietą. S. Darius norėjo, jog vietą po lietuviškojo sporto saule rastų ir beisbolas, kurį jis taipogi labai mėgo ir mokykloje bei koledže buvo beisbolo komandos žaidėjas.
Jau pačiame pirmame ,,Sporto‘‘ žurnalo numeryje jis išspausdino straipsnį apie beisbolą. Šio žaidimo aprašymas tęsėsi ir vėlesniuose numeriuose, o juose pabrėžta žaidimo istorija, reikšmė ir padėtis Lietuvoje.
Vienas iš svarbiausių įvykių to meto beisbolui buvo 1923-iais metais įvykusios pirmosios tarptautinės Lietuvos ir Estijos beisbolo rungtynės, kurias rezultatu 11:1 laimėjo ,,Aviacija‘‘ (taip vadinosi S. Dariaus suburta komanda).
Kitais metais S. Darius išleido savo 64 puslapių brėžiniais iliustruotą knygelę ,,Beisbolo žaidimas‘‘.
Ši knygelė išėjo dar anksčiau, negu jo knygelė apie krepšinį, tad tai buvo naujas indėlis į tada dar negausią sporto literatūrą. Visi beisbolo gerbėjai S. Dariaus vardą siedavo būtent su šiuo sportu.
1925-aisiais metais jis suorganizavo ir Lietuvos beisbolo lygą ir tikėjo, jog šis vyriškas žaidimas paplis Lietuvoje. Deja, beisbolas Lietuvoje neprigijo.
Viena iš pagrindinių priežasčių tam gali būti tai, jog S. Darius 1927-ais metais išvyko į Ameriką aplankyti giminaičių ir šalyje neliko žmogaus, kuris propaguotų šį sportą.
Tada niekas dar nežinojo, jog lietuviškojo sporto kūrėjas daugiau nebegins futbolo vartų, neįmes iš po krepšio arba nesuduos smūgio varžovui.
1933-ųjų liepos 17 d. Vokietijoje mįslingai sudužo S. Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotas lėktuvas ,,Lituanica‘‘, su kuriuo be nusileidimo jie perskrido Atlantą.
______________________________________________________________________
Straipsnio autorius Dainius Bučinskas yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas, 15min atliekantis praktiką.
