Hákarl – tai nacionalinis Islandijos valgis, gaminamas iš Grenlandijos ryklio mėsos. Ji, beje, yra nuodinga dėl aukštos trimetilamino N-oksido ir karbamido koncentracijos.
Islandams padeda tai, kad šios nuodingos medžiagos yra ne pačioje mėsoje, o jos sultyse.
Tradiciškai išvalytas ryklys be galvos yra užkasamas seklioje duobėje smėlyje ar žvyre. Ant viršaus dar padedami keli akmenys, kurie spaudžia mėsą, versdami skysčius iš jos išbėgti.
Ką veikia ryklys po smėliu? Pūva. Na, gerai – fermentuojasi. Po smėliu ryklio mėsa praleidžia 6–12 savaičių, tada yra ištraukiama, supjaustoma į ilgas juosteles ir pakabinama džiovykloje keliems mėnesiams.
Džiūdama fermentuota ryklio mėsa susitrauks, susiraukšlės ir pasidengs ruda pluta. Ją vietiniai nulupa prieš patiekdami hákarl ant stalo.
Tiesa, šiais laikais egzistuoja ir paprastesnių hákarl gamybos metodų – mėsa yra suslegiama plastikiniuose induose, iš kurių nuodingas vanduo išbėga lauk. Islandai hákarl taip pat gali įsigyti ir parduotuvėse.
Kai Gordonas Ramsey paragavo hákarl, iš karto išspjovė tą mažytį gabalėlį lauk.
Anthony Bourdainas, kuris šiaip jau yra egzotiško maisto gerbėjas, apibūdino hákarl kaip „blogiausią, šlykščiausią ir neskaniausią dalyką“, kokį jis kada nors yra valgęs. Šefas Ainsley Harriottas sakė, kad hákarl yra lyg „šlapimu permirkęs čiužinys“.
Hákarl turi daug amoniako, kurį galima pajusti ne tik liežuviu, bet ir nosimi. Pati mėsa yra šiek tiek guminės tekstūros, pasižymi itin stipriu skoniu.
Ne visi netgi jaučia hákarl žuvies skonį – daug kam šis patiekalas primena labai stiprų pelėsinį sūrį.
Tai kaip vietiniai islandai valgo hákarl? Na, jie pataria pirmiausia užsiimti nosį – amoniako kvapas yra stipresnis už skonį.
Pirmą kartą ragaujantys hákarl išgirsta ir kitą patarimą – neskubėti. Reikia gerai pakramtyti, iš pradžių rinktis patį mažiausią hákarl kubelį.
O patys islandai valgo hákarl kubelius ir juos užgeria brenivinu – stipriu vietiniu alkoholiniu gėrimu.
