Šį pasikėsinimą jis organizavo drauge su Aleksandru Uljanovu – vyresniuoju Vladimiro Uljanovo broliu. Dabar V.Uljanovą geriau žinome kaip Leniną.
Visgi pasikėsinimo suorganizuoti nepavyko – caro slaptoji policija išaiškino ir sulaikė sąmokslininkus. A.Uljanovas buvo pakartas, J.Lukoševičius ilgus metus praleido kalėjime, o išėjęs į politiką jau nebesikišo ir pasinėrė į mokslinę veiklą.
Portalas 15min kviečia susipažinti su šios įdomios istorinės asmenybės biografija.
Jaunas susižavėjo revoliucinėmis idėjomis
J.Lukoševičius gimė 1863 m. Bikiškės dvare tuometinėje Vilniaus gubernijoje (dabar – Vilniaus rajonas, prie pat Lietuvos ir Baltarusijos pasienio).
Į mokyklą J.Lukoševičius ėjo Vilniuje – iš pradžių nuo 1875 m. mokėsi Vilniaus progimnazijoje, vėliau Vilniaus berniukų I gimnazijoje.
1883 m. 20-metis J.Lukoševičius, kurį nuo vaikystės domino pažinti gamtą, įstojo į Sankt Peterburgo universitetą Fizikos-matematikos fakulteto Gamtos mokslų skyrių, apsigyveno tėvo pažįstamo namuose.
Greitai J.Lukoševičius susižavėjo revoliucinėmis idėjomis. Dar mokykloje jis skaitė įvairią nelegalią literatūrą, o universitete, radus bendraminčių, pažiūros dar sustiprėjo.
J.Lukoševičius įsitraukė į nelegalių studentų savišvietos būrelių veiklą, skaitė įvairius prieš caro valdžią nukreiptus leidinius, dalis kurių propagavo ir teroristinę veiklą.
Be to, universitete jis susidraugavo su Aleksandru Uljanovu ir Piotru Ševyrovu – dviem revoliucinėmis pažiūromis pasižymėjusiais jaunuoliais, norėjusiais nuversti caro Aleksandro III valdžią.
Teorinėmis pažiūromis, kaip rašė J.Lukoševičius atsiminimuose, jis ir bendraminčiai studentai buvo socialdemokratai, tačiau praktikoje netikėjo, kad galima pasiekti socialdemokratijos taikiais būdais.