1948 m. vietoje, kuri vėliau tapo Milendso parku, turėjo iškilti apšvietimo stulpas. Tam buvo paruoštas nedidelis žemės plotas, iškasta duobė.
Tačiau stulpo taip niekas ir neįrengė, o duobėje ėmė želti piktžolės.
Vietinio žurnalo „Oregon Journal“ žurnalistas Dickas Faganas, kurio darbovietė kaip tik buvo šalia, pastebėjo, kad stulpui paruošta duobė ir betonas aplinkui primena vazoną, ir nutarė pajuokauti.
Jis duobėje pasodino gėles ir pavadino savo darbo rezultatą Milendso parku (Mill Ends Park).
Tokį pavadinimą jis sugalvojo, nes jo rašoma humoristinė rubrika žurnale vadinosi „Mill Ends“. Išvertus iš anglų kalbos, „Mill Ends“ reiškė „Lentpjūvių galai“.
Taip Portlando ir apylinkių lentpjūvių darbininkai vadino netaisyklingos formos lentas, kurios netikdavo panaudojimui ir darbininkų buvo tiesiog išmetamos.
D.Faganas sugalvojo ir parko atsiradimo legendą. Anot jo, sykį pažiūrėjęs pro langą jis išvydo, kaip duobėje rausiasi gnomas (iš Airijos folkloro kilusi būtybė, panaši į mažą žmogeliuką). Jis greitai išbėgęs iš biuro ir sugriebęs tą gnomą, o šis už tai, kad paleistų, pažadėjo išpildyti bet kokį jo norą.
D.Fagano teigimu, jis gnomui pasakęs, kad svajoja turėti savo parką. Tačiau kadangi nepasakė, kokio dydžio parko nori, gnomas jam padovanojo parką toje pačioje duobėje.
D.Faganas po to dažnai savo rubrikoje kaip nors su humoru paminėdavo gnomą ir parką, teigdamas, esą jis yra vienintelis, kuris gali matyti tą gnomą, ir kad parkas yra vienintelė gnomų kolonija į vakarus nuo Airijos.
Ilgainiui parkas tapo vietinės apylinkės, o galiausiai ir miesto pamėgtu pokštu.
Pavyzdžiui, kai Portlando meras priėmė nutarimą, kad po 23 valandos miesto parkuose lankytis draudžiama, D.Faganas išspausdino esą gnomo jam atsiųstą laišką, kuriame šis teigia, kad jei meras jam neleis po 23 valandos lankytis parke, jis ant mero užleis prakeiksmą.
Meras, matyt, išsigando, nes gnomams po 23 valandos lankytis parke buvo leista.
D.Faganas mirė 1969 m., bet parku rūpinosi kiti. 1971 m. parkas buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip mažiausias pasaulyje parkas.
1976 m. Portlando savivaldybė įtraukė Milendso parką į oficialų miesto parkų sąrašą. Ypač didelio dėmesio parkas ėmė sulaukti per Airijos globėjo šv. Patriko dieną (kovo 17 d.).
Kadangi parką, pasak legendos, įkūrė gnomas, o gnomai JAV įprastai siejami su airių folkloru, airių kilmės amerikiečiai ir kiti šv. Patriko dienos mėgėjai čia ėmė švęsti airių šventę. Šventė čia kasmet vyksta ir dabar – su gyva muzika, pikniku ant aplinkinių pievelių ir pan.
Per savo gyvavimo dešimtmečius parkas matė ne vieną keistą dalyką. Pavyzdžiui, kartą vienas menininkas čia įrengė maudymosi baseiną peteliškėms su miniatiūrine nardymo lenta ir miniatiūriniu apžvalgos ratu šalia.
2006 m. netoliese tiesiant kelią, parkas buvo laikinai perkeltas į šiltnamį už keliasdešimties metrų, bet 2007 m. per šv. Patriko dieną buvo šventiškai grąžintas į savo pradinę vietą. Ceremoniją lydėjo airiška dūdmaišių muzika, šventėje dalyvavo ir D.Fagano našlė Katherine.
Parkas neišvengė ir nelaimingų atsitikimų. 2013 m. parke augęs medis buvo pavogtas. Kai savivaldybė pasodino naują medį, po kurio laiko praeivis rado senąjį medį tiesiog numestą netoliese. Panaši situacija įvyko ir 2019 m.
Taip pat 2013 m. Bumtvudo miestelio Anglijoje pareigūnai kreipėsi į Guinnesso rekordų knygos sudarytojus, teigdami, kad iš tiesų mažiausias pasaulio parkas yra jų miestelyje.
Anglų teigimu, jų parkas turi tvorą ir po jį gali vaikščioti žmonės, todėl yra tikras parkas, o amerikietiškas – ne. Atsakydami į tai, Portlando gyventojai aplink Milendso parką įrengė keliolikos centimetrų aukščio tvorą ir ėmė pasikeisdami eiti sargybą.
Mažiausią pasaulio parką, lankydamiesi Portlande, aplankyti galite ir dabar. Tiesa, ar prie jo lankėsi Lietuvos milžinas A.Sabonis – nežinia.
Parengta pagal Atlas Obscura.
