Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tarp Belgijos karalienės Mathilde protėvių – ir Lietuvos kunigaikščiai

Nors Lietuva jau seniai ne kunigaikštystė, ant dabartinių Europos karalysčių sostų galima rasti Lietuvos didikų palikuonių. Štai Belgijos karalienės Mathilde protėviai net per keletą skirtingų jos giminės medžio šakų yra kilę iš Lietuvos.
Belgijos karalienė Mathilde ir kunigaikštis Gediminas
Belgijos karalienė Mathilde ir kunigaikštis Gediminas / Scanpix nuotr. ir Public Domain pav., 15min montažas

Tarp karalienės protėvių – daug Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų ir netgi vienas didysis kunigaikštis. Apie tai rašo prancūzų interneto puslapis histoiresroyales.fr, pristatantis įvairių Europos šalių karališkųjų šeimų narių biografijas.

Neseniai šiame puslapyje paskelbtame straipsnyje istorikas Nicolas Fountaine‘as pristatė būtent karalienės Mathilde biografiją, kurioje daug lietuviškų pėdsakų. 15min kviečia susipažinti, kas sieja Belgijos karalienę ir Lietuvą.

Su Lietuva susijusi per motiną

Mathilde d‘Udekem d‘Acoz – toks pilnas karalienės Mathilde vardas. Ji gimė 1973 m. sausio 20 d. Belgijoje.

Jos tėvas – Patrickas d‘Udekemas d‘Acozas (1936-2008) – kilęs iš Flandrijos didikų giminės šeimos. Šios šeimos galva tradiciškai turėjo barono titulą.

Jos motina – Anna Maria Komorowska – yra lenkų kilmės, turi kunigaikštienės titulą. Ji gimė 1946 m. šiaurės vakarų Lenkijos mieste Bialogarde. Būtent per motiną Belgijos karalienė yra susijusi su Lietuva.

2000 m. Mathilde ištekėjo už Brabanto kunigaikščio Phillipe‘o, Belgijos karaliaus Alberto II sūnaus ir Belgijos sosto įpėdinio. 2008 m. Albertui II atsisakius sosto, Phillipe‘as tapo karaliumi, o jo žmona – karaliene.

Imago / Scanpix nuotr./Karalienė Mathilda ir karalius Phillipe'as
Imago / Scanpix nuotr./Karalienė Mathilda ir karalius Phillipe'as

Pirmasis Mathilde ir Lietuvos ryšys: Sapiegos

Karalienės Mathilde motinos Annos Komarowskos motina, karalienės močiutė yra princesė Sofija Sapiegaitė (1919-1997). Ji yra kilusi iš rusėnų kilmės LDK didikų Sapiegų giminės.

Ši dinastija kildinama iš XV a. LDK valstybės veikėjo, didžiojo kunigaikščio raštininko Simono Sapiegos. Jo sūnus Ivanas (1431-1517) ir Bagdonas (~1449-~1513) Sapiegos pradėjo dvi Sapiegų giminės šakas. Karalienė Mathilde protėvių turi abiejose iš jų.

Mathilde močiutė Sofija Sapiegaitė per vyrišką liniją yra tiesioginė 13 kartos Ivano Sapiegos palikuonė.

Taip pat Sofija Sapiegaitė yra susijusi ir su Bogdanu Sapiega – jos prosenelė Jadvyga Sanguškaitė (1830-1918), ištekėjusi už Ivano Sapiegos 10 kartos palikuonio Adomo Stanislavo Sapiegos (1828-1903), buvo Bogdano Sapiegos taip pat 10 kartos palikuonė.

Wikimedia Commons / Public Domain pav./Simonas Sapiega
Wikimedia Commons / Public Domain pav./Simonas Sapiega

Sapiegų giminės nariai, Mathilde protėviai ir giminaičiai LDK ir Lenkijoje užėmė aukštas pareigas. Tarp giminės narių – 41 vaivada, 14 kaštelionų, 2 etmonai, 4 didieji etmonai, 2 vicekancleriai, 3 didieji kancleriai, 3 vyskupai ir arkivyskupas.

Artimiausias Mathilde protėvis, tiesiogiai susijęs su diduomene – jos propoproproprosenelis Aleksandras Antonijus Sapiega (1773-1812), kuris buvo imperatoriaus Napoleono adjutantas.

Antrasis Mathilde ir Lietuvos ryšys: Komorowskiai

Tarp Sofijos Sapiegaitės protėvių – ne tik Sapiegos, bet ir dar viena Lenkijos ir LDK didikų giminė Komarowskiai.

Komorowskių giminė save kildina iš XIV a. riterio Dmitrijaus Komorowskio, kilusio iš Komorovo miesto Lenkijoje.

Bėgant amžiams, Komarowskiai įgydavo vis naujų žemių ir titulų, tarp jų ir Lietuvoje. Jie turėjo dvarų ir žemių Lietuvos viduryje ir šiaurėje, Biržų, Rokiškio, Kėdainių rajonuose.

Vietiniai lietuviai juos vadino Kamarauskais. Kavoliškio dvaro Rokiškio rajone, kurio savininkai buvo broliai Komarowskiai, sodybos fragmentai išlikę iki šiol.

Wikimedia Commons/Vietovės.lt nuotr. / CC BY-SA 3.0/Kavoliškio dvaro saldainių fabriko pastatas
Wikimedia Commons/Vietovės.lt nuotr. / CC BY-SA 3.0/Kavoliškio dvaro saldainių fabriko pastatas

Pasaulyje žymiausias Komorowskių giminės atstovas yra Bronislawas Komorowskis, kuris 2010-2015 m. buvo Lenkijos prezidentas. Jis yra tolimas karalienės Mathilde giminaitis.

O lietuviams puikiai žinomas šios giminės atstovas yra Mykolas Romeris (1880-1945), B.Komorowskio prosenelės brolis. Jis buvo garsus tarpukario Lietuvos teisininkas.

MRU nuotr./Universitetas mini Mykolas Romeris
MRU nuotr./Universitetas mini Mykolas Romeris

B.Komorowskio močiutės sesuo Sofija Matilda Romer Lietuvoje gyveno iki pat mirties 2012 m. Tais metais prezidentas buvo atvykęs į Lietuvą, lankėsi jos laidotuvėse.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Bronislawas Komorowskis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Bronislawas Komorowskis

Trečiasis Mathilde ir Lietuvos ryšys: Čartoryskiai ir Gediminas

Dar viena gerai žinoma rusėnų kilmės LDK didikų giminė, kurioje yra ir karalienės Mathilde protėvių – Čartoriskiai. Per šią giminę Mathilde yra susijusi netgi su kunigaikščiu Gediminu.

Čartoriskių giminė yra kildinama iš kunigaikščio Konstantino Karijotaičio (~1330-1390) – LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino anūko.

Dėl to, kuris iš Gedimino sūnų – Karijotas ar Algirdas – buvo Konstantino tėvas, iki galo nesutariama, tačiau istorikai linkę manyti, kad greičiausiai Karijotas.

Wikimedia Commons / Public Domain pav./Kunigaikštis Gediminas Public Domain
Wikimedia Commons / Public Domain pav./Kunigaikštis Gediminas Public Domain

Iš Čartoriskių giminės kilusi buvo karalienės Mathilde proproproprosenelė iš motinos pusės Izabelė Liubomirska (iki vestuvių – Čartoriskaitė) (1808-1890).

Šios moters senelis Juozapas Klemensas Čartoriskis (1740-1810) buvo Lietuvos didysis raktininkas ir Lietuvos didysis stalininkas.

Tad karalienė Mathilde yra 18 kartos kunigaikščio Gedimino palikuonė – jo proproproproproproproproproproproproproproproproanūkė.

Nors posakis „devintas vanduo nuo kisieliaus“ čia visai tinka, vis dėlto šį faktą žinoti įdomu.

Parengta pagal histoiresroyales.fr

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?