Jau po metų, 1940 m., Kalėdas Kaunas sutiko visiškai kitaip. Lietuva buvo okupuota SSRS ir įtraukta į II pasaulinio karo sūkurį. Tačiau 1939 m. lietuviai, dar nenujausdami, koks liūdnas likimas krašto laukia vos po pusmečio, Kalėdas stengėsi švęsti linksmai.
Pinigų dovanoms negailėta
1939 m. gruodžio 23 d. „Lietuvos žinių“ numeryje laikraščio korespondentas aprašė prieššventinę Kauno atmosferą ir nuotaikas. Tų pačių metų „Lietuvos aide“ yra pateiktas išsamus žurnalisto įspūdžių iš pasivaikščiojimo po Kauno turgų aprašymas, atkreipiant dėmesį ir į tamsesnes turgaus puses.
Straipsnį „Lietuvos žinios“ autorius pradėjo nuo to, kas daugeliui lietuvių yra aktualu ir dabar – kainų.
„Kalėdos ir nauji metai kauniečiams yra brangios šventės, nes toms šventėms viena šeima išleidžia nuo 100 iki 500 litų.
Kalėdos ir nauji metai kauniečiams yra brangios šventės, nes toms šventėms viena šeima išleidžia nuo 100 iki 500 litų.
Turtingiesiems – pramoga, o mažiau pasiturintieji tas ekstra išlaidas jaučia savo šeimos biudžete. (...) Faktas tikras, kad Kalėdoms žmonės rengiasi ir dėl to žymiai pagyvėja prekyba, pagyvėja judėjimas“, – 1939 m. rašė „Lietuvos žinios“.
Kiek verta buvo tokia pinigų suma? Remiantis Pinigų muziejaus duomenimis, kvalifikuotas darbininkas 1930 m. per mėnesį uždirbdavo apie 220 litų.
